Titulinis
Patarimai

APIE ŠIENLIGĘ

Šienligė tai yra alerginė liga, kuriai būdinga simptomų kompleksas tai yra akių ir nosies alerginiai pažeidimai. Liga gali prasidėti akių uždegimu - konjunktyvitu: niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos.


Dažniausiai būna stipri sloga – rinitas: netikėtai, staiga atsiranda priepuolinis, daugkartinis (10-60 kartų) čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš nosies, ji užburksta, patinsta, niežti. Tai yra tipiška šienligė tai yra dviejų simptomų kompleksas. Be abejo, vėliau gali būti dusulio priepuolių.
Vaikai nuolat čiaudi ir trina nosį ranka, todėl gali atsirasti skersinė nosies raukšlė. Gali pakilti temperatūra, ima skaudėti galvą, peršti ir niežti gerklę ir gomurį. Visi šie požymiai neturi jokio ryšio su peršalimu, su ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija. Kai kuriems vaikams būna dilgėlinė, Kvinkės edema - gigantinė dilgėlinė: per kelias minutes smarkiai patinsta vokai, lūpos ar ausų kaušeliai, juos niežti, degina. Gali būti sezoninė žiedadulkių astma ir kiti požymiai. Žiedadulkių astma serga 20-40 % sergančių šienlige. Negydoma astma gali komplikuotis, tęstis ne tik visą žydėjimo sezoną, bet ir ištisus metus. Ryškiausias šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet vienu ir tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Sergančiojo savijauta pablogėja saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną. Sveikatai palankios vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos. Vaikai geriau jaučiasi, parėję iš lauko į namus. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų išvengti praktiškai neįmanoma.

 

Kokie augalai sukelia alergiją?

 

Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, ore yra didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali įsiskverbti. Todėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių. Labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias platina vabzdžiai. Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės. Nereta priežastis – lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių "kačiukai". Miestiečiai kur kas dažniau serga už gyvenančius kaime dėl įvairių teršalų poveikio. Organizmas įsijautrina laipsniškai. Šienlige susergama tik tuo metu kai žydi augalai. Nereikėtų pamiršti, jog šienligė tai jautrumas tik augalų žiedadulkėms, tai yra tuo metu kada žydi augalai susergama šienlige. Yra medžių žydėjimo sezonas, pievinių žolių, piktžolių žydėjimas. Yra atskiri sezonai. Kol žydi alergiją sukeliantys augalai tol vargina šienligės simptomai. Kai jie nebežydi, simptomų nėra.

 

Kas serga šia liga?

 

Šienligė gali išsivystyti bet kuriam iš mūsų. Žinoma, dažniausiai genetiškai determinuotiems tai yra kurie turi alergijos genų giminėje, šiemoje yra sergančių alerginėmis ligomis. Šiuo metu diskutuojama dėl aplinkos poveikio – tai nėra moksliškai įrodyta. Tad genetiniai veiksniai yra svarbiausi, jie, šios ligos išsivystymui, svarbūs net iki 85 %. Sužinoti ar yra šienligė išties labai paprasta. Šios ligos yra griežtas sezoniškumas. Tai yra jeigu antrą sezoną tuo pačiu metų laiku atsiranda lygiai tokie patys simptomai tai galima įtarti, kažkokį konkretų alergeną. Tai nėra sudėtinga ir pats žmogus tą gali įtarti, jog serga šienlige, be abejo, po to reikia patikslinti pas specialistą ar tai yra tikrai taip. Ne vienam iškyla klausimas kaip išvengti šienligės. Atsakymas paprastas – tiesiog išvažiuoti iš šalies kai žydi alergiją sukeliantys augalai. Kitas kelia – vartoti priešalerginius vaistus.
Kryžminės reakcijos
Kryžminės alerginės reakcijos gali būti tarp žiedadulkių, augalinio maisto ir vaistažolių: beržo – lazdyno, alksnio, obels žiedadulkių, obuolių, vaisių su kauliukais (vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų, slyvų), lazdyno riešutų, morkų, bulvių, salierų bei vaistams vartojamų beržo lapų, pumpurų, alksnio žirginių. Javų – varpinių žolių žiedadulkių ir patiekalų iš įvairių miltų ir kruopų, rūgštynių. Pelynų – jurginų, ramunių, kiaulpienių, saulėgrąžų, ambrozijos žiedadulkių bei citrusinių vaisių, saulėgrąžų sėklų aliejaus, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijos (trūkažolė) ir vaistams naudojamų pelynų, medetkų, ramunėlių, šalpusnių, lakišiaus, debesylo. Balandos žiedadulkių – burokėlių, špinatų.Tarp žolių ir medžių žiedadulkių nebūna kryžminių reakcijų. Sergantiems šienlige nepatartina vartoti medaus bent žydėjimo metu, nes jame yra 10 proc. žiedadulkių. Nevartokite ir vaistų, pagamintų iš žiedadulkių. Alergiškiems žiedadulkėms veido tinimas, bėrimai, sloga gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo. Atsiminkite, kad šviečiant saulei prisilietę prie odos kai kurie augalai, kaip rūtos, dobilai, narcizai, varpinės žolės, pomidorai, petražolės, salierai, krapai, pastarnokai, morkos, pupelės, juodieji serbentai ir kiti, gali sukelti odos bėrimą - fotodermatitą. Rasos, lietaus drėgmė šį poveikį gali dar sustiprinti.


Koks gydymas?


Gydymui vartojami simptominiai vaistai tai yra prieš alerginiai vaistai, pavyzdžiui, tabletės, purškalai. Tai simptominis gydymas užslopinantis simptomus, bet nepašalinantis priežasties. Priežasties pašalinti neįmanoma. Tad yra taikoma specifinė imuno terapija kada paveikiami antikūnai kurie pasigaminę prieš alergeną. Tai yra mažinamas antikūnų kiekis prieš alergeną, tad nėra su kuo reaguoti. Alergenas gali būti aplinkoje, bet žmogus neturi antikūnų. Tada reakcija nevyksta, nes alerginei reakcijai reikia dviejų komponentų alergeno – antikūno. Tiesa imuno terapija ne visiems tinka, šį gydymo būdą parenka specialistas. Gydymas užtrunka nuo rudens iki pavasario, kartojamas kelis metus paeiliui. Sergančiąjam rekomenduojama rašyti dienyną. Jame pažymėti meteorologines sąlygas, vaistus, ligos požymius. Tai padės alergologui paskirti tinkamą gydymą.Jei kreipsitės į alergologą ankstyvą pavasarį, jis paskirs sezoninės profilaktikos vaistus. Juos nepertraukiamai reikia vartoti visą žydėjimo sezoną, vaistai pradeda vartoti 1-2 savaitės iki žydėjimo.


Profesorė, alergologė ir klinikinė Rūta Dubakienė – www.alergo.lt