Ar peršalimas užkrečiamas?
Peršalimas – tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių infekcijų, kuri paveikia kvėpavimo takus ir gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip nosies užgulimas, kosulys, gerklės skausmas, silpnumas ar karščiavimas. Suaugusieji peršalimu perserga maždaug 2-4 kartus per metus, tuo tarpu vaikai gali sirgti 4-8 kartus per metus, o didžiausia peršalimo rizika yra būtent šaltuoju metų laiku. Nepaisant to, kad peršalimas yra gerai žinoma liga, daugeliui visgi kyla klausimų – ar peršalimas yra užkrečiamas? Kaip šis virusas plinta ir kaip galima nuo jo apsisaugoti?
Peršalimo priežastys
Peršalimas yra virusinė infekcija, dažniausiai sukelta rinovirusų, koronavirusų, adenovirusų, tačiau taip pat jį gali sukelti ir dar daugelis kitų virusų (jų yra daugiau nei 200 rūšių). Į organizmą patekęs virusas pradeda daugintis kvėpavimo takuose. O tuo tarpu imuninė sistema reaguoja ir pradeda kovą su infekcija. Pasireiškia tokie simptomai kaip nosies užgulimas, sloga, gerklės skausmas ir kosulys. Tačiau kadangi peršalimą gali sukelti ne vienas virusas – per metus žmogus gali susirgti kelis kartus dėl skirtingų virusų rūšių ir simptomai gali skirtis.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad peršalimą gali sukelti ir kiti, įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, peršalimas nuo kondicionieriaus yra labai dažnas atvejis vasaros metu, kai iš lauko įeinama į atvėsintas patalpas, kur oro temperatūra ženkliai mažesnė. Turint silpnesnę imuninę sistemą tai kone lengviausias būdas susirgti. O žiemos metu dažnai pasitaiko galvos peršalimas, kuomet vaikštome lauke esant minusinei temperatūrai be kepurės.
Kaip peršalimas plinta?
Visų pirma, atsakome į pagrindinį klausimą, ar peršalimas užkrečiamas? Taip, iš tiesų peršalimas yra labai užkrečiama liga, ir ji gali plisti keliais būdais:
Per orą
Virusai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudėja ar kalba. Mažyčiai lašeliai, kurie išsiskiria į aplinką, gali būti įkvėpti kitų žmonių, taip pernešdami virusą į jų kvėpavimo takus. Ypač didelė rizika užsikrėsti būnant uždarose, mažai vėdinamose patalpose ar esant arti sergančio asmens.
Per paviršius
Virusai gali išlikti gyvybingi ant įvairių paviršių (stalų, durų rankenų, mobiliųjų telefonų) keletą valandų ar net ilgiau. Jei žmogus paliečia užkrėstą paviršių, o po to liečia savo nosį, akis ar burną, virusas gali patekti į organizmą ir sukelti infekciją. Todėl rankų higiena yra ypač svarbi norint sumažinti peršalimo plitimo riziką.
Per artimą kontaktą su sergančiuoju
Peršalimas taip pat gali plisti per artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, bučiuojantis, apsikabinus ar net dalinantis tais pačiais daiktais (stalo įrankiais, gėrimais ir kt.). Kuo artimesnis ir ilgesnis kontaktas su sergančiuoju, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.
Kada peršalimas yra labiausiai užkrečiamas?
Peršalimas yra labiausiai užkrečiamas pirmosiomis dienomis po to, kai atsiranda simptomai. O inkubacinis laikotarpis, t.y., laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo, paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Tačiau užsikrėtęs asmuo gali pradėti platinti virusą net prieš pasireiškiant simptomams, bet didžiausia užkrečiamumo rizika visgi išlieka pirmosiomis ligos dienomis, kai simptomai yra intensyviausi (pavyzdžiui, stiprus kosulys, čiaudulys, sloga).
Po to, užkrečiamumo rizika mažėja, tačiau asmuo vis tiek gali užkrėsti kitus iki 7-10 dienų nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo. Ypač svarbu, kad sergantis žmogus imtųsi priemonių apsaugoti kitus – naudotų kaukę, plautų rankas ir vengtų artimo kontakto su kitais žmonėmis.
Kaip išvengti peršalimo ir jo plitimo?
Norint apsisaugoti nuo peršalimo ir sumažinti viruso plitimą, būtina laikytis tam tikrų prevencinių priemonių:
Rankų higiena
Viena veiksmingiausių priemonių yra rankų plovimas. Kadangi virusai gali likti ant įvairių paviršių, svarbu dažnai plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, ypač po buvimo viešose vietose ar kontakto su kitais žmonėmis. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, galima naudoti rankų dezinfekcinį skystį su alkoholiu.
Apsauginės priemonės
Naudojant apsaugines kaukes galima apsisaugoti nuo oro lašeliniu būdu plintančių virusų. Kaukės ypač veiksmingos uždarose vietose, kur sunku laikytis saugaus atstumo. O kosint ar čiaudint, rekomenduojama dengti burną ir nosį alkūne arba naudoti vienkartinę nosinę, kurią reikia iš karto išmesti.
Venkite artimo kontakto
Jei žinote, kad aplinkoje yra peršalusių žmonių, stenkitės laikytis saugaus atstumo. Venkite bučinių, apsikabinimų ir daiktų dalijimosi su sergančiais asmenimis. Be to, labai svarbu saugoti vaikus ir senjorus, nes jie yra jautresni virusų poveikiui.
Imuninės sistemos stiprinimas
Be jokios abejonės, tik stipri imuninė sistema gali padėti organizmui kovoti su peršalimo virusais. Tai reiškia, kad turite pasirūpinti subalansuota mityba, vartoti pakankamai skysčių, reguliariai užsiimti fizine veikla bei tinkamai ilsėtis. Taip pat svarbu vartoti papildus ir vitaminus, kurie prisideda prie imuninės sistemos palaikymo.
Gydymas ir simptomų valdymas
Peršalimas dažniausiai yra lengva liga, kuri praeina savaime per 7-10 dienų. Bet vis dėlto, norint palengvinti simptomus ir pagreitinti sveikimo procesą, galite imtis tam tikrų priemonių.
Simptomų palengvinimas
Peršalimo atveju svarbu pasirinkti tinkamus preparatus nuo peršalimo, kurie padeda sumažinti simptomus ir pagerinti savijautą. Jei peršalimas sukelia aukštą temperatūrą ar skausmą (pavyzdžiui, galvos, gerklės skausmą), jums gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo bei uždegimo, tokie kaip Paracetamolis ar Ibuprofenas. Tačiau galimas ir peršalimas be temperatūros. Simptomų palengvinimui taip pat gali būti atliekamos inhaliacijos bei krūtinės įtrynimai. Inhaliacijos su eteriniais aliejais ar specialiais preparatais padeda atlaisvinti kvėpavimo takus ir sumažinti nosies užgulimą, o krūtinės įtrynimai su balzamais padeda palengvinti kvėpavimą.
Taip pat yra ir įvairūs pleistrai, palengvinantys kvėpavimą. Pastarieji ypač naudingi nakties metu – jų sudėtyje esantys įvairūs eteriniai aliejai garuodami palengvina kvėpavimą esant nosies užgulimui bei padeda lengviau užmigti. Tuo tarpu preparatai gerklei, tokie kaip purškalai ar pastilės, mažina gerklės perštėjimą, sudirginimą ir diskomfortą, taip pat padeda kovoti su bakterijomis. O preparatai nosiai, tokie kaip nosies purškalai ar lašai, mažina nosies užgulimą ir leidžia lengviau kvėpuoti. Visi šie preparatai kartu padeda efektyviai valdyti peršalimo simptomus ir pagreitinti sveikimo procesą.
Vartokite daug skysčių
Gerti daug skysčių yra nepaprastai svarbu, nes tai padeda organizmui kovoti su infekcija ir apsaugo nuo dehidratacijos. Šilti gėrimai, tokie kaip arbatos su medumi, citrina ar imbieru, taip pat gali palengvinti gerklės diskomfortą ir slopinti kosulį.
Ne mažiau svarbus ir poilsis
Kai organizmas kovoja su infekcija, svarbu duoti jam pakankamai poilsio. Poilsis padeda stiprinti imuninę sistemą ir skatina greitesnį sveikimą. Tad sergantis asmuo turėtų vengti fizinio krūvio ir stresinių situacijų, kad organizmas galėtų sutelkti visas savo jėgas į kovą su infekcija.
Šlapimo pūslės uždegimas
Labai dažnas atvejis yra ir šlapimo pūslės peršalimas, kuris sukelia šlapimo takų uždegimą. Šlapimo takų uždegimas dažniausiai pasireiškia dažnu ir skausmingu šlapinimusi, skausmu apatinėje pilvo dalyje, o kartais ir karščiavimu. Bet laimei, palengvinti nemalonius simptomus ir išvengti komplikacijų, jums gali padėti specialūs preparatai nuo šlapimo takų uždegimo, kurie padeda mažinti uždegimą ir kovoti su bakterijomis. Taip pat gali būti naudojami natūralūs preparatai su spanguolėmis ar meškauogėmis, kurie padeda užkirsti kelią infekcijoms ir palaikyti šlapimo takų sveikatą. Taip pat esant reikalui galite vartoti ir nereceptinius priešuždegiminius vaistus, kurie sumažina skausmą ir uždegimo simptomus. Be to, rekomenduojama gerti daug skysčių, ypač šiltų arbatų, kurios padeda “išvalyti” šlapimo takus ir palengvina nemalonius pojūčius.
Taip pat galite susidurti ir su inkstų peršalimu. Tai inkstų uždegimas (pielonefritas), kuris dažniausiai atsiranda dėl bakterinės infekcijos, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir išplinta iki inkstų. Dažniausiai uždegimą sukelia žarnyno bakterijos, tokios kaip Escherichia coli. Taip pat inkstų uždegimas gali kilti dėl lėtinės ar netinkamai gydytos šlapimo takų infekcijos. O šaltis ir peršalimas gali susilpninti imuninę sistemą, kas padidina infekcijos riziką. Į inkstus kenksmingi mikroorganizmai dažniausiai patenka iš šlapimo takų, o nors ir retai, bet visgi, kartais gali patekti ir iš kraujo, sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, pūlinga angina, sepsiu ar kt.
Inkstų peršalimas, dar vadinamas inkstų uždegimu ar pielonefritu, taip pat gali atsirasti, kai šaltis ar infekcija paveikia inkstus. Inkstų peršalimo simptomai dažnai apima stiprų skausmą apatinėje nugaros dalyje, karščiavimą, šaltkrėtį, o kartais netgi pykinimą bei vėmimą. Taip pat gali pasireikšti dažnas ir skausmingas šlapinimasis, o šlapimas gali būti drumstas ar turėti nemalonų kvapą. Inkstų uždegimą būtina gydyti laiku, nes negydant jis gali sukelti rimtas komplikacijas. Gydymui paprastai naudojami antibiotikai, siekiant pašalinti infekciją ir nereceptiniai vaistai nuo skausmo bei uždegimo. Taip pat gali būti rekomenduojami specialūs preparatai su augalų ekstraktais, kurie padeda palaikyti inkstų funkciją ir šlapimo takų sveikatą. Labai svarbu vartoti daug skysčių, kad būtų palaikomas inkstų veiklos efektyvumas ir sumažėtų uždegimo požymiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors peršalimas dažniausiai praeina savaime, kai kuriais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:
- Jei simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų arba būklė pablogėja.- Jei pakyla aukšta temperatūra, kuri trunka ilgiau nei kelias dienas.
- Jei pasunkėja kvėpavimas, pasireiškia krūtinės skausmas ar stiprus galvos skausmas.
- Jei sergantis asmuo priklauso rizikos grupei (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ar asmenys sergantys lėtinėmis ligomis).
Šaltiniai:
- Kirkpatrick GL. The common cold. Prim Care. 1996 Dec;23(4):657-75. doi: 10.1016/s0095-4543(05)70355-9. PMID: 8890137; PMCID: PMC7125839.
- Mousa HA. Prevention and Treatment of Influenza, Influenza-Like Illness, and Common Cold by Herbal, Complementary, and Natural Therapies. J Evid Based Complementary Altern Med. 2017 Jan;22(1):166-174. doi: 10.1177/2156587216641831. Epub 2016 Apr 6. PMID: 27055821; PMCID: PMC5871211.
- Stickler GB, Smith TF, Broughton DD. The common cold. Eur J Pediatr. 1985 May;144(1):4-8. doi: 10.1007/BF00491915. PMID: 3894028; PMCID: PMC7087293.
- Czubak J, Stolarczyk K, Orzeł A, Frączek M, Zatoński T. Comparison of the clinical differences between COVID-19, SARS, influenza, and the common cold: A systematic literature review. Adv Clin Exp Med. 2021 Jan;30(1):109-114. doi: 10.17219/acem/129573. PMID: 33529514.
- DeGeorge KC, Ring DJ, Dalrymple SN. Treatment of the Common Cold. Am Fam Physician. 2019 Sep 1;100(5):281-289. PMID: 31478634.
- Simasek M, Blandino DA. Treatment of the common cold. Am Fam Physician. 2007 Feb 15;75(4):515-20. PMID: 17323712.
- Byron JK. Urinary Tract Infection. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2019 Mar;49(2):211-221. doi: 10.1016/j.cvsm.2018.11.005. Epub 2018 Dec 24. PMID: 30591189.
- Foxman B. The epidemiology of urinary tract infection. Nat Rev Urol. 2010 Dec;7(12):653-60. doi: 10.1038/nrurol.2010.190. PMID: 21139641.
- Raszka WV Jr, Khan O. Pyelonephritis. Pediatr Rev. 2005 Oct;26(10):364-70. doi: 10.1542/pir.26-10-364. PMID: 16199590.
- Hudson C, Mortimore G. The diagnosis and management of a patient with acute pyelonephritis. Br J Nurs. 2020 Feb 13;29(3):144-150. doi: 10.12968/bjon.2020.29.3.144. PMID: 32053436.