Drebančios rankos. Kada verta sunerimti?
Kiekvienas esame pastebėję, kad vienu ar kitu gyvenimo momentu mums dreba rankos. Prisiminkime mokyklos ar studijų laikus, kai laukėme savo eilės pristatyti baigiamąjį darbą arba tiesiog bandėme atsigeri vandens po sunkios fizinės treniruotės.
Dažnu atveju toks rankų drebėjimas turi lengvai paaiškinamas atsiradimo priežastis, kurias mes galime sukontroliuoti ir tai nesukelia nepatogumo kasdieninėse veiklose. Tačiau jei pastebite, kad rankos vis dažniau ir labiau dreba, jums darosi vis sunkiau jas valdyti ir atlikti įvairias užduotis buityje ar darbe, tai gali signalizuoti apie rimtas neurologines ligas.
Rankų drebėjimo priežastys
Stiprios emocijos. Natūrali organizmo reakcija į patiriamą nerimą ar stresą yra adrenalino išsiskyrimas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Nors šis drebulys paprastai būna laikinas, dėl lėtinio streso ar nerimo šie simptomai gali tapti nuolatiniais.
Nuovargis. Fizinis ir emocinis nuovargis gali padidinti rankų tremorą. Siekiant sumažinti šiuos simptomus, svarbu gera miego higiena ir nuovargio valdymas.
Kofeinas. Per didelis kofeino vartojimas gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir sukelti rankų drebulį. Kai kuriems žmonėms net nedidelis kofeino kiekis gali sukelti rankų drebėjimą. Svarbu stebėti savo organizmą ir atitinkamai koreguoti kofeino kiekio vartojimą.
Dehidratacija. Nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios sutrinka normali raumenų ir nervų sistemos veikla. Dehidratacijos sukeltas drebulys dažnai išnyksta užtikrinus tinkamą skysčių kiekį organizme.
Mažas cukraus kiekis kraujyje. Yra pastebėta, kad dėl mažo cukraus kiekio kraujyje (sergant diabetu ir pan.), gali atsirasti rankų drebulys. Subalansuota ir reguliari mityba gali padėti išvengti tokių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Šalutinis vaistų poveikis. Tam tikrų vaistų vartojimas, gali sukelti šalutinį poveikį - rankų drebėjimą. Tokiu atveju labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir apsvarstyti alternatyvias vaistų vartojimo galimybes.
Neurologinės ligos. Sunkia forma pasireiškiantis rankų drebėjimas gali būti įvairių neurologinių ligų simptomas. Su rankų tremoru siejama dešimtys įvairių tipų ligų, tačiau savo paplitimu dominuoja Esencialinis tremoras (ET) ir Parkinsono liga (PL).
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga. Šią ligą lydi 4 pagrindiniai motoriniai sutrikimai: laikysenos nestabilumas, bradikinezija ir akinezija (judesio lėtumas arba jo nebuvimas), rigidiškumas (galūnių arba sąnarių standumas ar nelankstumas) ir tremoras (nevalingas, ritmiškas galūnių, galvos arba viso kūno drebulys). Pastarasis yra greičiausiai ir dažniausiai atpažįstamas simptomas. Drebulys yra pastebimas ramybės būsenoje ir dažniausiai prasideda vienoje kūno vietoje ir plinta į kitas ligai progresuojant. Šia liga dažniausiai susergama apie 50-60-tuosius gyvenimo metus, tačiau žmonių, kuriems liga diagnozuota jaunesniame amžiuje, skaičius auga. Parkinsono liga serga daugiau nei 10 mln. žmonių visame pasaulyje.
Nors Parkinsono liga yra labiau žinomas judesio sutrikimas, tačiau Esencialinis tremoras (ET) yra labiau paplitęs ir dažniausiai pasitaikantis judėjimo sutrikimas, juo serga apie 0,9% žmonių populiacijos t.y. beveik 80 mln. žmonių visame pasaulyje. Pacientai turintys ET jaučia nevalingą drebėjimą (tremorą) rankose, galvoje, žandikaulyje, balse ar kitose kūno vietose. Tremoras paprastai labiausiai pastebimas ištiesus rankas ar atliekant smulkius plaštakų judesius, tokius kaip puodelio, šaukšto laikymas ar rašymas, o dažniausiai nurimsta rankas/plaštakas visiškai atpalaidavus pvz. jas padėjus ant kelių.
Esencialinio tremoro atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau paveldimumas yra pastebimas pusei sergančiųjų šia liga. Apie 56% sergančiųjų yra vyrai. Susirgimas ET auga su amžiumi ir daugiau nei 4% populiacijos suserga šia liga apie 40-ius gyvenimo metus. 6-9% žmonių, sergančių ET yra tarp 50-80 metų, bet šie skaičiai toliau didėja, nors pasitaiko vis daugiau atvejų, kai ET suserga paaugliai ar vaikai.
Problematika
Rankų tremoras trukdo: ruošti maistą (pjaustyti, kilnoti talpas su skysčiais), valgyti/gerti (pasmeigti maistą ant šakutės, atsigerti iš stiklinės ar butelio), asmens higienos priežiūrai (nusiskusti, pasidažyti, įsidėti/išsiimti kontaktinius lęšius, pasidaryti manikiūrą/pedikiūrą), naudotis technologijomis (sunku atsiliepti telefonu ar surasti reikalingos informacijos išmaniuose telefonuose), aiškiai ir įskaitomai rašyti ir pan.
Pacientai sergantys šiomis ligomis susiduria ne tik su sunkumais atliekant kasdienines veiklas, tačiau dažnai šias diagnozes lydi ir psichologinės problemos. Rankų tremoras atkreipia aplinkinių dėmesį, dėl to kylanti įtampa ir stresas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, todėl skatina socialinę atskirtį, o tai dar labiau padidina rankų tremorą.
GYDYMAS
Vaistai
Esencialiniam tremorui gydyti pirmiausia yra pasirenkami vaistai, tačiau jų nauda yra ribota. Vaistų teigiamas poveikis yra mažesnis nei 43%, o šalutinis poveikis yra dažnas (iki 75%), todėl šį gydymo būdą tenka nuolatos stebėti. Gydymas vaistais ypač neveiksmingas pacientams, kuriems pasireiškia didelis drebulys (> 6/10).
Chirurginės intervencijos
Kai vaistai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros pvz. gilioji smegenų stimuliacija (angl. Deep Brain Stimulation DBS), kurios metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai, kad būtų reguliuojami nenormalūs nerviniai signalai ir sumažintas drebulys. Tačiau tai yra intervencinis gydymo būdas, kuris gali turėti negrįžtamų pasekmių ir neretai, bėgant laikui ir stiprėjant tremorui, tampa ne be toks veiksmingas ir galiausiai vis tiek prireikia pagalbinių priemonių, suvaldyti rankų drebėjimą.
Pagalbinės priemonės
Yra sukurta daugybė adaptuotų įrankių skirtų palengvinti sergančiųjų gyvenimą: specialūs puodeliai, indai, įrankiai, rašikliai, pirštinės ir pan. Tačiau jų naudojimas viešose vietose tik pritraukia aplinkinių dėmesį, o įsigyti visas siūlomas priemones, kurios ne visada ir padeda, yra brangu.
Virpesių terapija
Siekiant padėti Esencialinio tremoro ar Parkinsono liga sergantiesiems pacientams gyventi pilnavertį gyvenimą, Lietuvių mokslininkai, iš įmonės VILIMED, sukūrė pažangų medicininį rankų drebėjimą mažinantį prietaisą – VILIM ball. Tai nešiojamas, lengvas, neinvazinis virpesių fizioterapijos įrenginys, skirtas naudoti namuose ar kitoje aplinkoje.
VILIM ball naudoti yra labai paprasta. Prietaisą reikia laikyti delne, jį įjungus pradedama mechaninių virpesių terapija, kuri trunka 10 minučių. Rekomenduojama ją atlikti 3 kartus per dieną, kas 4 valandas, prieš procesą ar veiklą, kurios metu aktualus mažesnis rankų drebėjimas pvz. valgymas, rašymas ir pan.
Po terapijos pacientai jaučia sumažėjusį arba visai išnykusį rankų drebulį. Šis liekamasis poveikis gali trukti iki 4 valandų (vidutiniškai apie 1,5 val.).
Norėdami įsivertinti rankų drebėjimo priežastį, ar sekti VILIM ball terapijos efektyvumą, galite į telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliąją programėlę „STEADY HANDS“ iš Google Play arba App Store .
Labai svarbu rūpintis savo sveikata ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu, todėl jei pastebėjote, jog padažnėjo jūsų rankų drebulys, kreipkitės į savo gydytoją, kad jis nustatytų tikslią ligos diagnozę bei supažindintų su priemonėmis mažinančiomis rankų drebėjimą ir padedančiomis pagerinti Jūsų gyvenimo kokybę.
Daugiau informacijos apie VILIM ball rasite: www.vilimed.com
Šaltiniai:
- Lenka A and Jankovic J (2021) Tremor Syndromes: An Updated Review. Front. Neurol. 12:684835. doi: 10.3389/fneur.2021.684835.
- ABRAMAVICIUS, S., ET AL. LOCAL VIBRATIONAL THERAPY FOR ESSENTIAL TREMOR REDUCTION: A CLINICAL STUDY // MEDICINA. BASEL : MDPI AG. VOL. 56, ISS. 10, ART. NO. 552, P. 1-9, 2020.
- Song P, Zhang Y, ZHa M, Yang Q, Ye X, Yi Q, Rudan I; Global Health Epidemiology Reference Group (GHERG). The global prevalence of essential tremor, with emphasis on age and sex: A meta analysis. J Glob Health 2021;11:04029.