Tylus rūpestis

„Tylus rūpestis“ – iniciatyva, skirta atkreipti dėmesį į tuos, kurie slaugo ir rūpinasi savo artimaisiais. Išgirskite ir pastebėkite tuos, kurie kasdien prižiūri sergančius fizinėmis ar psichinėmis ligomis. Maži gestai ir bendruomenės palaikymas gali palengvinti jų kasdienybę.
„Tylus rūpestis“: Istorijos, kurias verta išgirsti
Kiek daug istorijų lieka neišgirsta, paslėpta už uždarų durų. Slauga ir rūpinimasis artimaisiais sergančiais fizinėmis ar psichinėmis ligomis dažnai tampa tyliu, nepastebimu darbu, kuriame pareiga užgožia asmeninius poreikius, o vienišumo jausmas tampa kasdienybe.
Šiame vaizdo įraše dalijamės tikromis istorijomis – pasakojimais iš pirmų lūpų. Žmonės, kasdien susiduriantys su slaugos iššūkiais, atvirai kalba apie emocinę naštą, atsakomybę ir akimirkas, kai rūpintis kitais tampa svarbiau nei rūpintis savimi.
Juk dalijimasis savo patirtimi gali palengvinti emocinę naštą. Kai istorijos išgirstamos, kai bendruomenė įsiklauso ir palaiko, slaugytojai nebėra vieni su savo išgyvenimais.
Rūpindamiesi sergančiais artimaisiais, dažnai pamirštame svarbiausią žmogų, kurio gerovę taip pat reikia užtikrinti – save. Jei jūs be atokvėpio rūpinatės savo artimojo fizine ar psichine sveikata – šie patarimai jums gali padėti.
Išlaikykite emocinę pusiausvyrą
⦁ Nustatykite ribas. Aiškiai apibrėžkite, ką galite ir ko negalite daryti, kada skiriate laiką kitam ir kada – sau. Taip pat įsivertinkite, kuriose srityse sergantysis gali tvarkytis savarankiškai, o kur jam pagalba yra būtina.⦁ Reguliariai ilsėkitės. Net jei atrodo, kad poilsio nereikia, svarbu sąmoningai planuoti atsitraukimo ir poilsio akimirkas.
⦁ Ieškokite paramos. Kiti žmonės gali padėti įvairiai – perimdami kai kuriuos darbus, išklausydami ar sumažindami krūvį kitose gyvenimo srityse. Norint sulaukti pagalbos, svarbu apie tai informuoti aplinkinius. Rūpestis savimi ir pagalbos prašymas yra ne savanaudiškumas ar silpnumas, o būtinybė.
Suformuokite kasdienius įpročius
⦁ Rūpinkitės fiziniais poreikiais. Užtikrinkite pakankamą miegą, subalansuotą mitybą ir bent minimalų fizinį aktyvumą – tai padės palaikyti emocinę pusiausvyrą.⦁ Planuokite laiką. Artimųjų slauga gali būti kupina neapibrėžtumo, todėl verta naudoti kalendorių ar užduočių sąrašą – tai suteiks aiškumo ir padės išvengti streso.
⦁ Raskite laiko atsitraukimui. Planuokite veiklas, kurios leidžia atsitraukti – tai gali būti tiek trumpa išvyka savaitgaliui, tiek mažiau laiko reikalaujantys hobiai, kūrybinės veiklos ar susitikimai su draugais.
Išmokite prašyti ir priimti pagalbą
⦁ Būkite konkretūs. Žmonės dažnai nori padėti, tačiau nežino kaip. Aiškiai įvardykite, kokios pagalbos reikia – tai gali būti išklausymas, finansinė pagalba ar trumpalaikė artimojo priežiūra.⦁ Jei nežinote – kalbėkite. Kartais patys nesate tikri, kokios pagalbos jums reikia. Tačiau pasidalinę savo sunkumais ir išsakę, kad reikalinga pagalba, galite sulaukti palaikymo – kitas žmogus gali padėti suprasti, kokia pagalba būtų tinkamiausia.
⦁ Kurkite nuoširdų ryšį. Dalindamiesi savo patirtimi su artimaisiais ar draugais, padėsite jiems geriau suprasti jūsų situaciją, ją įvertinti ir suteikti tinkamą paramą. Kiti gali nė nenumanyti, kad jums reikia pagalbos.
⦁ Priimkite pagalbą. Galite jaustis nesavarankiški, nepakankamai stiprūs ar bijoti apsunkinti kitus, tačiau svarbu suprasti, kad sunkumų nereikia išgyventi vieniems. Kiti žmonės padeda, nes to patys nori, todėl verta priimti jų pagalbą ir pasinaudoti suteiktomis galimybėmis.
⦁ Pasiruoškite galimam atsakymui „ne“. Ne visi gali ar nori padėti – svarbu tai žinoti ir priimti
Pailsėkite po sunkių dienų
⦁ Ilsėkitės pasyviai. Skirkite laiko atsipalaidavimui – tai gali būti televizoriaus žiūrėjimas, meditacija, gulėjimas ar tiesiog buvimas gamtoje.⦁ Ilsėkitės aktyviai. Užsiimkite veiklomis, kurios padeda atitrūkti nuo rūpesčių – sportu, kūryba, hobiais ar mokymusi.
⦁ Leiskite sau atsistatyti. Po didelio emocinio krūvio atsigavimas gali užtrukti, todėl svarbu priimti situaciją ir neskubinti savęs.
Atpažinkite emocinius poreikius
⦁ Domėkitės savo jausmais. Nuolat klauskite savęs: kaip jaučiuosi? Kodėl taip reaguoju? Ką man tai reiškia?⦁ Kalbėkitės su kitais. Tai gali būti artimieji, draugai ar specialistai – jie padės geriau suprasti ir įvardyti jūsų emocinius poreikius.
⦁ Reflektuokite. Dienoraščio rašymas ar emocijų žodyno naudojimas padės įvardyti savo jausmus ir geriau juos suprasti.
Nelaukite emocinio perdegimo
⦁ Valdykite savo įsipareigojimus. Paklauskite savęs: ar tikrai negaliu sustoti, ar tiesiog sau to neleidžiu?⦁ Darykite pertraukas. Net ir trumpos pauzės kasdien gali padėti atsigauti ir išlaikyti ar susigrąžinti energiją.
⦁ Stebėkite save. Reguliariai vertinkite, kaip jaučiatės, kas jums svarbu ir kokių pokyčių kasdienybėje reikia.
Susitaikykite su pokyčiais
⦁ Atskirkite, kas nepakeičiama. Supratimas, ką galite keisti, o ką reikėtų priimti kaip nepakeičiamą, padės lengviau susitaikyti su situacija.⦁ Priimkite situaciją. Įvertinkite, kiek turite fizinių, materialinių ir socialinių išteklių, kad jaustumėtės stabiliau susidūrus su pakitusia realybe.
⦁ Leiskite sau jausti. Pyktis, nerimas, beviltiškumas ar gailestis yra natūralūs jausmai – jie netrukdo padėti artimajam. Šių emocijų ignoravimas gali ilgainiui pakenkti.
⦁ Sužinokite daugiau apie ligą. Medicinos profesionalai gali padėti geriau suprasti ligos eigą ir pasiruošti galimiems pokyčiams, taip sumažinant neapibrėžtumą.
Nedelskite kreiptis pagalbos
⦁ Ieškokite pagalbos anksčiau. Nelaukite, kol jėgos visiškai išseks – kreipkitės pagalbos laiku, kad to išvengtumėte.⦁ Atsiremkite į artimuosius. Pasikalbėkite su šeima apie atsakomybių pasidalijimą prižiūrint sergantį šeimos narį. Atvirai dalinkitės savo išgyvenimais.
⦁ Pasinaudokite emocinės paramos linijomis. Savanoriai gali suteikti emocinę paramą, padėti išbūti sunkią akimirką ir nukreipti tolimesnei pagalbai.
⦁ Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus. Psichologai, psichoterapeutai ar psichiatrai gali padėti ilguoju laikotarpiu, suteikdami įrankius geriau suprasti save ir savo poreikius.
Rūpindamiesi kitais, nepamirškite pasirūpinti savimi! Tik išlaikydami pusiausvyrą ir gerą savijautą galėsite suteikti kokybišką pagalbą artimajam.
Rekomendacijų autorius – psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Sergančius artimuosius prižiūrinčių žmonių emocinė sveikata dažnai lieka nuošalyje, tačiau ilgalaikis rūpestis kitu turi didelę emocinę kainą. Jei jūsų artimoje aplinkoje yra kitais besirūpinančių pažįstamų, ištieskite jiems pagalbos ranką – šie patarimai padės tai padaryti.
Padėkite lengviau susidoroti su kasdienybe
⦁ Tapkite atrama. Prižiūrintiems artimuosius galite padėti įvairiai – perimdami kai kuriuos darbus, išklausydami ar sumažindami krūvį kitose gyvenimo srityse. Jei galite, perimkite bent dalį atsakomybių prižiūrint sergantį šeimos narį.⦁ Konkrečiai klauskite ir siūlykite. Norite padėti, bet nežinote kaip? Konkrečiai paklauskite, kokios pagalbos reikia – tai gali būti išklausymas, finansinė pagalba ar trumpalaikė artimojo priežiūra. Siūlykite konkrečią pagalbą, pvz., pusvalandį pabūti su prižiūrimu artimuoju, kad jį slaugantis asmuo galėtų ramiai išgerti kavos.
⦁ Padėkite planuoti laiką. Artimųjų slauga gali būti kupina neapibrėžtumo, todėl tai darančiam praverstų kalendorius ar užduočių sąrašas – paskatinkite ar suteikite jam reikalingus įrankius planuoti savo laiką.
⦁ Užtikrinkite fizinių poreikių patenkinimą. Jei kitu besirūpinantis žmogus visiškai save apleidžia – galite jam padėti bent jau užtikrindami bazinius poreikius, tokius kaip miegas, subalansuota mityba ir bent minimalus fizinis aktyvumas.
⦁ Suteikite galimybę pailsėti. Kitais besirūpinantiems žmonėms dažnai atrodo, kad jiems poilsio nereikia, tačiau galite jiems padėti pasiūlydami atsitraukti ir pailsėti, kol bent trumpam juos pavaduosite.
Skatinkite emocinį palaikymą ir supratimą
⦁ Kurkite nuoširdų ryšį. Kartais galite net nežinoti, kad kitam reikia pagalbos. Būkite nuoširdūs ir išklausykite savo artimuosius ar draugus, leiskite jiems pasidalinti savo patirtimi – tokiu būdu galbūt sužinosite, kad jiems reikia ištiesti pagalbos ranką.⦁ Kalbėkitės, kalbėkitės, kalbėkitės. Tik pokalbis su kitu žmogui, prižiūrinčiam artimąjį, gali padėti geriau suprasti save ir įvardyti savo emocinius poreikius.
⦁ Nebūkite vienas. Kartais žmonės būna taip išsekę ar tiesiog nenori bendrauti, kad kalbėjimas – ypač verčiant – gali ne padėti, o trukdyti. Tačiau ryšys su kitu žmogumi gali pasireikšti įvairiai – tiek tyloje, tiek bendroje veikloje.
⦁ Sukurkite saugią erdvę jausmams. Pyktis, nerimas, beviltiškumas ar gailestis yra natūralūs jausmai – jie netrukdo padėti artimajam. Sukurkite saugią erdvę artimuoju besirūpinančiam jas išreikšti.
⦁ Pasiruoškite atstūmimui. Gali būti, kad pasiūlius pagalbą žmogus ją entuziastingai priims, tačiau reakcija gali būti ir kitokia – jus atstums, ignoruos, pagalbos atsisakys ar ant jūsų net supyks. Nepaisant to, svarbu, kad žmogus jaustųsi suprastas, matytų, kad juo taip pat rūpinamasi ir žinotų, jog pagalba bus suteikta tada, kai jis to norės ar bus tam pasiruošęs.
⦁ Pasiūlykite pasinaudoti emocinės paramos linijomis. Jei žmogus nenori atvirauti su jumis, pagalbos linijų savanoriai taip pat gali suteikti emocinę paramą, padėti išbūti sunkią akimirką ir nukreipti tolimesnei pagalbai. Nelaukite, kol artimąjį prižiūrinčio jėgos visiškai išseks – pasiūlykite pagalbos ieškoti anksčiau.
Užtikrinkite ilgalaikę pagalbą ir psichologinę gerovę
⦁ Sužinokite daugiau apie ligą. Medicinos profesionalai gali padėti geriau suprasti ligos eigą ir pasiruošti galimiems pokyčiams, taip sumažinant neapibrėžtumą. Pasidomėkite pats arba paskatinkite padaryti tai ligonį prižiūrintį žmogų.⦁ Pastebėkite emocinį perdegimą. Emocinį perdegimą gali išduoti keli požymiai: fizinis nuovargis, socialinė izoliacija ir nuolatinis kaltės jausmas. Suteikite pagalbą emociškai perdegusiam žmogui arba nukreipkite, kur gauti pagalbos.
⦁ Nukreipkite pas psichikos sveikatos specialistus. Psichologai, psichoterapeutai ar psichiatrai gali padėti ilguoju laikotarpiu, suteikdami įrankius geriau suprasti save ir savo poreikius. Pasiūlykite kitą prižiūrinčiam žmogui užsiregistruoti pas specialistą, jeigu reikia – palydėkite.
⦁ Išmokite suteikti pagalbą. Padėdamas kitam jokiu būdu nepaverskite to ginklu prieš jį – nepriekaištaukite, nemoralizuokite, nesipuikuokite, kad darbą atliekate geriau. Dažnai slaugantieji nedrįsta prašyti pagalbos, todėl svarbu ją pasiūlyti. Net ir smulkios pagalbos formos – pakvietimas arbatos ar pasivaikščiojimui – gali būti reikšmingos.
Kitus prižiūrintys žmonės atlieka neįkainojamą darbą, tačiau svarbu, kad jie nepamirštų ir savo psichologinės gerovės. Atkreipkite dėmesį į tuos, kurie kasdien rūpinasi savo artimaisiais – jie taip pat nusipelno palaikymo, pagarbos ir pagalbos.
Rekomendacijų autorius – psichologas Mykolas Kriščiūnas.
Linijos pavadinimas | Telefono numeris | Darbo laikas | Kam skirta |
Sidabrinė linija | I-V 8-22 val. | SENJORAMS | |
Jaunimo linija | I-VII visą parą | JAUNIMUI | |
Vaikų linija | I-VII 11-23 val. | VAIKAMS | |
Pagalbos vaikams linija | I-V 11-19 val. | VAIKAMS IR TĖVAMS PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ | |
Linija „Doverija“ | II-VI 16-20 val. | JAUNIMUI RUSŲ KALBA | |
Vilties linija | I-VII visą parą | SUAUGUSIEMS | |
Pagalbos moterims linija | I-VII visą parą | MOTERIMS | |
Tėvų linija | I-V 9-13 val. ir 17-21 val. | TĖVAMS PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ | |
Vyrų linija | I-V 10-14 val. | VYRAMS | |
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ | I-VII 18-21 val. | VYRAMS |


