Hemoglobino norma - kokia ji turi būti?

Hemoglobinas yra baltymas, randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį organizme – jis perneša deguonį iš plaučių į kūno audinius ir atvirkščiai, anglies dioksidą iš audinių atgabena į plaučius, kur šis iškvepiamas. Hemoglobino lygis kraujyje yra svarbus rodiklis, kuris gali daug pasakyti apie žmogaus sveikatą. Normalus hemoglobino lygis padeda užtikrinti tinkamą deguonies apykaitą ir gerą organizmo funkcionavimą, o tuo tarpu per mažas ar per didelis jo kiekis gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Taigi, išsiaiškinkime kokia turėtų būti hemoglobino norma skirtingoms amžiaus ir lyties grupėms, kokie yra hemoglobino trūkumo ar pertekliaus požymiai, ir kaip palaikyti jo normą pasitelkiant tinkamą mitybą ir papildus.

Kokia turi būti hemoglobino norma?

Hemoglobino norma skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fiziologinių būklių. Vyrams hemoglobino norma paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei moterims dėl fiziologinių skirtumų. Taigi, koks turi būti hemoglobinas vyrams? Hemoblogino norma vyrams yra nuo 14 iki 18 g/dl (gramai decilitre). Taip pat svarbu žinoti ir koks turi būti hemoglobinas moterims. Dailiosios lyties atstovėms šio rodiklio norma yra nuo 12 iki 16 g/dl. Tačiau moterų hemoglobino lygis gali skirtis menstruacijų metu, taip pat dėl kitų hormoninių pokyčių, pavyzdžiui, nėštumo. Hemoglobino norma nėštumo metu yra nuo 11 iki 12 g/dl. Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau šios ribos, nėščiajai gali būti diagnozuota anemija.

Tuo tarpu hemoglobino normos vaikams priklauso nuo jų amžiaus. Naujagimiams hemoglobino lygis yra gana aukštas – nuo 14 iki 24 g/dl, tačiau jis pamažu mažėja pirmųjų gyvenimo mėnesių metu. Kūdikio hemoglobino norma maždaug nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių yra nuo 10 iki 14 g/dl. Vėliau, vaikams augant, norma stabilizuojasi ir tampa panaši į suaugusiųjų.

Kaip pasireiškia hemoglobino trūkumas bei perteklius?

Per žemas hemoglobino lygis dažniausiai signalizuoja apie anemiją (mažakraujystę) – būklę, kai kraujyje trūksta eritrocitų arba hemoglobino. Tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, apetito stoką, taip pat gali būti išblyškusi oda bei atsirasti nagų ir plaukų problemos. Kita vertus, per aukštas hemoglobinas taip pat gali būti pavojingas. Pagrindiniai simptomai: galvos svaigimas, mėlynės ar kraujosruvos, intensyvus prakaitavimas, nuovargis, galvos skausmai, pageltusios akys bei oda, svorio kritimas be priežasties, patinę sąnariai.

Žemas hemoglobinas - priežastys

Žemo hemoglobino priežastys gali būti įvairios ir dažnai būna susijusios su sveikatos sutrikimais ar netinkama mityba. Viena dažniausių priežasčių yra geležies trūkumas organizme, nes geležis yra pagrindinis hemoglobino komponentas, būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Be geležies trūkumo, žemas hemoglobino lygis gali atsirasti dėl vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, nes šios maistinės medžiagos taip pat svarbios kraujo ląstelių formavimuisi. Kai kuriais atvejais žemas hemoglobinas gali būti susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumu ar autoimuninėmis ligomis, kurios mažina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą arba sukelia jų suirimą. Taip pat hemoglobino lygis gali sumažėti dėl didelio kraujo netekimo, pavyzdžiui, dėl traumų ar gausių menstruacijų.

Hemoglobino padidėjimo priežastys

Nors hemoglobino trūkumas yra dažniausia problema, kartais hemoglobino lygis gali būti ir per aukštas, o tai taip pat gali kelti pavojų sveikatai. Pagrindinės hemoglobino padidėjimo priežastys yra:

Per didelis hemoglobinas - ką daryti?

Kai hemoglobino lygis yra per aukštas, visų pirma svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta priežastis ir pritaikyti tinkami sprendimo būdai. Dažniausiai patariama gerti daugiau skysčių, kad būtų sumažintas kraujo tirštumas, o kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti kraują skystinančius vaistus. Be to, reikėtų vengti geležies papildų ar didelio geležies kiekio maiste. 

Geležies preparatai ir jų nauda

Geležis yra būtinas mineralas, kurio organizmas turi pakankamai turėti tam, kad raudonieji kraujo kūneliai galėtų tinkamai veikti ir užtikrinti deguonies pernešimą organizme. Jei mityboje nepakanka geležies, gali išsivystyti geležies stokos anemija, kurios pagrindiniai simptomai yra nuovargis ir silpnumas. Taigi, geležies preparatai padeda palaikyti šio mineralo kiekį, ypač jei negauname jo pakankamai iš mitybos. Taip pat jie naudingi moterims, kurios susiduria su padidėjusiu geležies poreikiu dėl gausių menstruacijų ar nėštumo metu, kai geležies atsargos dažnai sumažėja. 

Geležies papildai gali būti skiriami kaip tabletės, kapsulės ar skysti preparatai, o kai kuriais atvejais – ir injekcijos, jei trūkumas itin didelis. Dažnai geležis derinama su kitais elementais, pavyzdžiui, vitaminu C, kuris padeda geriau įsisavinti geležį. Vitaminas B12 ir folio rūgštis taip pat gali būti įtraukti į kompleksinius preparatus, nes jie prisideda prie sveikos kraujotakos sistemos veiklos.

Kaip pasirinkti tinkamą geležies preparatą?

Renkantis geležies papildus, svarbu atsižvelgti į jų formą, sudėtį ir įsisavinimo efektyvumą. Vienas iš populiariausių pasirinkimų šiuo metu yra skysta geležis mikrokapsulėse. Ši inovatyvi forma leidžia išvengti daugelio tradiciniams geležies papildams būdingų šalutinių poveikių, tokių kaip virškinimo sutrikimai, ir užtikrina geresnį įsisavinimą. Mikrokapsulių technologija leidžia aktyviąsias medžiagas apsaugoti nuo skrandžio rūgščių poveikio, todėl geležis pasiekia žarnyną, kur geriausiai įsisavinama.

Ar geležies preparatai naudingi?

Reguliariai vartojant gydytojo paskirtus geležies preparatus, galima palaikyti tinkamą hemoglobino lygį. Tai leidžia jaustis geriau, turėti daugiau energijos ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą. Tačiau be galo svarbu neperdozuoti geležies, nes per didelis jos kiekis gali būti pavojingas. Todėl būtina tiksliai laikytis gydytojo nurodymų ir periodiškai tikrinti hemoglobino lygį.

Kada gerti geležį?

Geležies papildus geriausia vartoti tuščiu skrandžiu, kad būtų užtikrintas maksimalus jų įsisavinimas. Optimalus laikas – ryte, likus mažiausiai 30 minučių iki pusryčių arba kelios valandos po valgio. Tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą, vartodami geležį tuščiu skrandžiu. Tokiais atvejais geležies papildus galima vartoti kartu su lengvu užkandžiu, tačiau reikėtų vengti pieno produktų, arbatos, kavos ir kalcio papildų, kurie gali sumažinti geležies įsisavinimą. Norint sustiprinti efektą, rekomenduojama papildus vartoti su vitaminu C, pavyzdžiui, su apelsinų sultimis, nes vitaminas C padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.

Kaip palaikyti normalų hemoglobino lygį?

Palaikyti tinkamą hemoglobino lygį yra svarbu, kad organizmas galėtų efektyviai pernešti deguonį. O normalų hemoglobino lygį galima užtikrinti ne tik naudojant geležies preparatus, bet ir laikantis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijų.

Mityba, be jokios abejonės, yra vienas svarbiausių veiksnių, palaikančių reikiamą hemoglobino lygį. Produktai, turintys daug geležies, yra būtini kasdieniame racione. Pavyzdžiui, raudona mėsa, kepenėlės, žuvis, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios lapinės daržovės (pavyzdžiui, špinatai) yra puikūs geležies šaltiniai. Be geležies, organizmui taip pat reikia pakankamai vitaminų C, B12 ir folio rūgšties, kurie padeda absorbuoti geležį ir palaikyti hemoglobino sintezę. Todėl rekomenduojama įtraukti į mitybą citrusinius vaisius, brokolius, kiaušinius, pieno produktus ir viso grūdo produktus.

Be geležies, galima vartoti ir vitaminų kompleksus, kuriuose yra folio rūgšties ir B grupės vitaminų, kad palaikytumėte tinkamą kraujo gamybą. Žinoma, fizinė veikla taip pat yra svarbi, nes ji skatina kraujotaką ir palaiko sveiką raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Taip pat reikėtų vengti per didelio alkoholio vartojimo ir rūkymo. Na ir be abejo, reikia reguliariai tikrinti sveikatą, kadangi hemoglobino lygio pokyčiai gali įvykti nepastebimai, todėl rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, ypač jei jaučiate nuovargį ar kitus anemijos simptomus.

Kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Jei jaučiate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, galvos svaigimą ar dusulį, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Šie simptomai gali būti anemijos požymiai, reikalaujantys specialaus gydymo. O nėščios moterys turėtų reguliariai tikrinti savo hemoglobino lygį, nes jo svyravimai gali paveikti tiek būsimos motinos, tiek kūdikio sveikatą. Gydytojas gali rekomenduoti tinkamus papildus ar mitybos planą, kad būtų palaikomas optimalus hemoglobino lygis.

Šaltiniai:

• Bunn HF. Hemoglobin I. Structure and function. In: Beck WS, Hematology. Cambridge, MA: MIT Press, 1981;129.

• Adamson JW, Finch CA. Hemoglobin function, oxygen affinity, and erythropoietin. Annu Rev Physiol. 1975;37:351-69. doi: 10.1146/annurev.ph.37.030175.002031. PMID: 235878.

• Scott AF, Phillips JA 3rd, Young KE, Kazazian HH Jr, Smith KD, Charache S, Clegg JB. The molecular basis of hemoglobin Grady. Am J Hum Genet. 1981 Jan;33(1):129-33. PMID: 6258429; PMCID: PMC1684884.

• Wallerstein RO Jr. Laboratory evaluation of anemia. West J Med. 1987 Apr;146(4):443-51. PMID: 3577135; PMCID: PMC1307333.

• Pasricha SR, Tye-Din J, Muckenthaler MU, Swinkels DW. Iron deficiency. Lancet. 2021 Jan 16;397(10270):233-248. doi: 10.1016/S0140-6736(20)32594-0. Epub 2020 Dec 4. PMID: 33285139.

• Ning S, Zeller MP. Management of iron deficiency. Hematology Am Soc Hematol Educ Program. 2019 Dec 6;2019(1):315-322. doi: 10.1182/hematology.2019000034. PMID: 31808874; PMCID: PMC6913441.