Kodėl nepavyksta sumažinti kraujo spaudimo?

Aukštas kraujo spaudimas – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, su kuria susiduria išties daug žmonių. Nors atrodo, kad šią būklę pakanka suvaldyti tinkamais vaistais ar sveikesne gyvensena, realybė kartais būna kitokia. Kraujo spaudimo reguliavimas yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo pavienių įpročių ar pasirinkimų, bet ir nuo organizmo vidinės pusiausvyros, hormonų veiklos, mineralų kiekio bei širdies ir kraujagyslių būklės. Kartais net ir laikantis gydytojo nurodymų, kraujospūdis išlieka aukštas, šokinėjantis ar svyruojantis, o kai kuriais atvejais – priešingai, pasireiškia žemas kraujo spaudimas, kuris taip pat gali kelti grėsmę sveikatai.

Koks yra normalus kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimas matuojamas dviem rodikliais – sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas rodo spaudimą sukurtą širdžiai susitraukiant, o diastolinis – kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. O medicinoje priimta laikyti, jog normalus kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo ~120 mmHg sistolinį spaudimą, o diastolinis yra apie 80 mmHg. Tačiau kraujo spaudimo norma gali šiek tiek svyruoti, atsižvelgiant į individualius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, fizinis aktyvumas ar turimos ligos. Kai kuriems žmonėms kiek aukštesnis ar žemesnis kraujospūdis gali būti visiškai normalus.

O kai kraujo spaudimas nuolat viršija normą, tai vadinama hipertenzija. Aukštas kraujo spaudimas gali būti pavojingas širdies, smegenų bei inkstų veiklai. Tačiau ne mažiau svarbu pastebėti ir kitą kraštutinumą – kai spaudimas krenta per žemai. Tuomet žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą, mieguistumą. Kita vertus, daugelis susiduria ir su kiek kitokia situacija, kai kamuoja “šokinėjantis” kraujo spaudimas. 

Pagrindinės priežastys, kodėl nepavyksta sumažinti kraujo spaudimo

Neretai žmonės, net ir vartodami vaistus ar stengdamiesi keisti gyvenimo būdą, vis tiek susiduria su ta pačia problema – aukštu kraujospūdžiu, kuris nekrenta. Atrodo, kad viskas daroma teisingai: mažinamas druskos vartojimas, ribojamas alkoholis, įtraukiamas ir fizinis aktyvumas, o spaudimas vis vien išlieka aukštas. Tai ženklas, kad problema gali būti kur kas sudėtingesnė ir reikalaujanti gilesnės analizės.

Netinkamas gydymas vaistais

Viena dažniausių priežasčių – netinkamai parinkta ar nepakankama medikamentinė terapija. Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja skirtingai, todėl tai, kas padeda vienam, nebūtinai tiks kitam. Kartais vaistai veikia tik laikinai arba jų dozė yra per maža, o kartais jie sukelia tam tikrų šalutinių poveikių. Ne mažiau svarbus yra ir vaistų vartojimo nuoseklumas – nereguliarus vartojimas ar savavališkas nutraukimas gali lemti kraujospūdžio pokyčius.

Netinkama mityba bei fizinio aktyvumo trūkumas

Kita dažna priežastis – nuvertinama gyvenimo būdo pokyčių svarba. Net ir vartojant vaistus, didelę įtaką daro mityba, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir streso lygis. Pernelyg sūrus, perdirbtas, riebus maistas, gausus kofeino ar alkoholio vartojimas gali slopinti bet kokį gydymo poveikį. Taip pat svarbu paminėti ir judėjimo stoką – sėdimas gyvenimo būdas silpnina kraujotaką ir mažina širdies raumens tonusą, o tai gali lemti nuolatinį kraujospūdžio padidėjimą.

Tam tikros sveikatos būklės

Kartais priežastis gali būti kur kas giliau. Kalbame apie tam tikras sveikatos būkles, kurios trukdo normalizuoti spaudimą. Tai gali būti inkstų veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas (pavyzdžiui, skydliaukės veiklos problemos), cukrinis diabetas ar net anemija. O kartais spaudimo sumažinti nepavyksta ir dėl mineralinių medžiagų trūkumo – per mažas kalio, magnio, jodo ar geležies kiekis organizme tiesiogiai veikia kraujospūdžio reguliaciją.

Stresas

Taip pat verta nepamiršti ir emocinės būklės. Nuolatinis stresas, nerimas, įtampa ar pervargimas kelia simpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuris tiesiogiai didina kraujospūdį. Net jei žmogus to nejaučia fiziškai, organizmas išlieka įtampoje. 

Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?

Nors daug dėmesio dažniausiai skiriama hipertenzijai, kai kuriems žmonėms kyla priešinga problema – žemas kraujo spaudimas, kitaip vadinamas hipotenzija. Nors kai kuriais atvejais toks spaudimas gali būti norma ir nesukelti jokių nemalonių pojūčių, daugeliui žemas spaudimas tampa diskomforto priežastimi. Tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, šaltos galūnės ar net alpimas rodo, kad organizmui trūksta deguonies ir yra sutrikusi kraujotaka. 

Taigi, ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas ima trukdyti kasdieniam gyvenimui? Visų pirma svarbu pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu organizme – dehidratacija yra viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Taip pat reikėtų užtikrinti subalansuotą mitybą – ypač svarbios tokios medžiagos kaip geležis, kalis, jodas, magnis, kurios padeda palaikyti tinkamą kraujotakos veiklą. Naudingas gali būti ir lecitinas, gerinantis nervų sistemos veiklą. 

Be to, reikėtų vengti staigių kūno padėties pokyčių, o rytais prieš atsikeliant – kelias minutes pasėdėti lovoje. Taip pat atminkite, kad nuolatinis fizinis aktyvumas, net ir lengvas, pagerina kraujotaką ir padeda išlaikyti stabilų spaudimą. Na, o jei spaudimas išlieka itin žemas arba sukelia stiprius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės ligos, tokios kaip anemija ar endokrininiai sutrikimai.

Kas gali padėti sureguliuoti kraujospūdį?

Nors vaistai nuo spaudimo dažnai yra būtini, vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms, organizmą stiprinančioms priemonėms, kurios taip pat gali padėti reguliuoti kraujospūdį. Tinkamai parinkti maisto papildai ir veikliosios medžiagos gali būti puikus būdas palaikyti širdies ir kraujagyslių funkciją bei užtikrinti, kad kraujospūdis išliktų normos ribose. Veiksmingi gali būti antitromboziniai preparatai, kurie gerina kraujotaką, mažina kraujo klampumą ir padeda išvengti krešulių susidarymo.

Be to, teigiamą poveikį širdžiai turi augalinės omega rūgštys ir žuvų taukai. Šios medžiagos padeda mažinti uždegiminius procesus kraujagyslėse, palaiko cholesterolio lygį ir padeda reguliuoti kraujospūdį. Omega-3 rūgštys taip pat palaiko širdies ritmą ir stiprina širdies raumenį, todėl tinka tiek profilaktiškai, tiek jau turint kraujospūdžio sutrikimų.

Ypatingą vaidmenį kraujospūdžio reguliavime atlieka kalis ir magnis. Kalis padeda subalansuoti natrio kiekį organizme, o tai ypač svarbu mažinant spaudimą. Tuo tarpu magnis atsakingas už kraujagyslių tonusą, širdies raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos funkciją. O geležies preparatai ir jodo papildai taip pat svarbūs, ypač jei kraujospūdžio problemos kyla dėl kitų organizmo sistemų disbalanso. Geležis būtina deguonies pernešimui kraujyje, o jodas – skydliaukės veiklai, kuri tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą ir kraujospūdį. Be to, naudingi gali būti ir preparatai širdies veiklai gerinti, kurie skirti bendram širdies funkcijos palaikymui.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atveju kraujospūdžio svyravimus galima suvaldyti keičiant gyvenimo būdą ar vartojant maisto papildus, yra situacijų, kai savarankiškų priemonių nepakanka. Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kraujo spaudimas išlieka aukštas ilgą laiką, nepaisant visų pastangų jį sumažinti. Jei per keletą savaičių nepasiekiamas joks pagerėjimas ar spaudimas vis dar svyruoja – tai ženklas, kad gali būti rimtesnė problema. Taip pat svarbu reaguoti į fizinius simptomus: galvos skausmus, spaudimo jausmą pakaušyje, širdies plakimo pojūtį, dusulį ar regėjimo pablogėjimą. Šie ženklai gali rodyti, kad organizmas patiria nuolatinę įtampą, o padidėjęs spaudimas daro poveikį kraujagyslėms ir vidaus organams.

O jei nuolat jaučiamas silpnumas, svaigulys, mieguistumas ar šalčio pojūtis galūnėse, tai gali reikšti žemą kraujo spaudimą, kurio priežastis taip pat būtina išsiaiškinti. Itin svarbu įvertinti ir žemą diastolinį kraujo spaudimą. Ką rodo diastolinis kraujo spaudimas, jau žinome, tačiau svarbu išsiaiškinti ką būtent reiškia žemas diastolinis kraujo spaudimas. Tai gali reikšti sumažėjusį kraujagyslių elastingumą bei sutrikusią kraujotaką, t.y. nepakankamą kraujo tekėjimą į vidaus organus. 

Negalima ignoruoti ir atvejų, kai neaišku kodėl nekrenta spaudimas, nors žmogus jau vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus. Tai gali reikšti, kad gydymas neveiksmingas, dozė netinkama arba yra antrinė hipertenzijos priežastis – pavyzdžiui, hormoniniai sutrikimai, inkstų veiklos problemos ar lėtinis uždegimas organizme.

Šaltiniai:

• García-Orellana M, Valero R, Fàbregas N, de Riva N. Is "normal" arterial blood pressure "optimal" in all patients? Rev Esp Anestesiol Reanim (Engl Ed). 2020 Feb;67(2):53-54. English, Spanish. doi: 10.1016/j.redar.2019.11.006. Epub 2020 Jan 15. PMID: 31952812.

• Desai AN. High Blood Pressure. JAMA. 2020 Sep 22;324(12):1254-1255. doi: 10.1001/jama.2020.11289. PMID: 32960243.

• Chobanian AV, Bakris GL, Black HR, Cushman WC, Green LA, Izzo JL Jr, Jones DW, Materson BJ, Oparil S, Wright JT Jr, Roccella EJ; Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure. National Heart, Lung, and Blood Institute; National High Blood Pressure Education Program Coordinating Committee. Seventh report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure. Hypertension. 2003 Dec;42(6):1206-52. doi: 10.1161/01.HYP.0000107251.49515.c2. Epub 2003 Dec 1. PMID: 14656957.

• Mensah GA, Bakris G. Treatment and control of high blood pressure in adults. Cardiol Clin. 2010 Nov;28(4):609-22. doi: 10.1016/j.ccl.2010.08.002. PMID: 20937445.

• Strandberg TE, Pitkala K. What is the most important component of blood pressure: systolic, diastolic or pulse pressure? Curr Opin Nephrol Hypertens. 2003 May;12(3):293-7. doi: 10.1097/00041552-200305000-00011. PMID: 12698068.