Ką reikia žinoti apie cholesterolį?

Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, priklausanti lipidų grupei, kuris būtinas normaliam daugelio žmogaus organų ir audinių funkcionavimui, tačiau labai svarbus tinkamas jo kiekis. Cholesterolis netirpsta vandenyje, todėl pernešti jį per kraujagysles naudojami lipoproteinai. Jis yra ląstelių membranų dalis ir reguliuoja jų tankį, pralaidumą maistinėms medžiagoms, taip pat dalyvauja daugelio svarbių medžiagų: vitamino D, vyriškų ir moteriškų lytinių hormonų bei tulžies ir kortizolio sintezėje. Cholesterolis gamina rūgštis, kurios padeda virškinti maistą ir skaidyti riebalus. Be to, cholesterolis dalyvauja lipidų apykaitoje ir yra svarbus tam tikrų vitaminų ir mineralų sintezei.

Mūsų organizmas (būtent kepenys) gali pats gaminti cholesterolį, tačiau nemažą jo dalį suvartojame su maistu. Cholesterolio ypač daug gyvulinės kilmės produktuose. Cholesterolio trūkumas yra labai retas. Jį gali sukelti paveldimos ligos, kurios sutrikdo riebalų įsisavinimo mechanizmus. Tačiau daug dažniau pasitaiko jo perteklius. Cholesterolis, kurio ląstelės nepanaudojo, lieka kraujyje. Laikui bėgant jis prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir suformuoja apnašas, kurios trukdo kraujotakai, o vėliau jas visiškai užkemša.

Taigi, reikia stengtis išlaikyti cholesterolio kiekį kraujyje normos ribose. Cholesterolis kraujyje yra kelių rūšių. Svarbu žinoti, kad DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinas) – yra cholesterolio rūšis, kuri laikoma gerąja dėl gebėjimo valyti arterijas: tokio cholesterolio lygis turėtų būti aukštesnis. Ir yra MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai) - laikomas bloguoju, kuris užkemša arterijas. Taigi, kuo žemesnis jo lygis, tuo geriau.

Cholesterolio transportavimas organizme

Cholesterolis pernešamas visame kūne dėl kraujo dalelių, vadinamų lipoproteinais. Yra du jų tipai.

Pirmasis yra didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jie taip pat vadinami „geruoju“ cholesteroliu. DTL padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujotakos. Jis grįžta į kepenis, kur yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. „Gerojo“ cholesterolio kiekį galite padidinti praturtindami savo racioną riešutais, riebia žuvimi, alyvuogių aliejumi bei ankštinėmis daržovėmis. Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, svarbu palaikyti sveiką cholesterolio kiekį.

Antrasis tipas yra mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jie vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, nes transportuojant jis gali kauptis ant arterijų sienelių ir sudaryti aterosklerozines plokšteles, kurios padidina širdies priepuolio ir insulto riziką. Blogojo cholesterolio kiekis organizme didėja dėl netinkamos mitybos, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų žalingų įpročių. Taip pat kyla pavojus, kad blogojo cholesterolio kiekis padidės sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis.

Pagrindinės cholesterolio funkcijos

Cholesterolis yra svarbi statybinė medžiaga žmogaus organizme:

• dalyvauja kuriant kūno ląsteles ir audinius

• dalyvauja hormonų (testosterono, estrogeno, kortizolio) gamyboje
• cholesterolis yra būtinas vitamino D3 sintezei organizme
• jis yra žaliava, gaminanti organizme tulžies rūgštis, kurios reikalingos riebalams, gaunamiems su maistu, žarnyne skaidyti
• cholesterolis užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą

Tačiau per daug kaupiantis cholesteroliui organizme, kyla pavojus sutrikdyti širdies ir kraujagyslių veiklą. 

Cholesterolio kiekis kraujyje

Normalus bendrojo cholesterolio kiekis laikomas ne didesnis kaip 5,2 mmol/l. Tai yra vadinamoji mažos rizikos grupė. Jei bendra cholesterolio norma svyruoja nuo 5,2 iki 6,2 mmol/l, pacientas gali būti priskirtas vidutinei širdies ir kraujagyslių patologijų išsivystymo rizikos grupei. Tuo tarpu bendras cholesterolio kiekis, viršijantis 6,2 mmol/l, laikomas didele rizika. Tokiems pacientams būtina atlikti lipidų profilio tyrimą ir pasitarti su gydytoju dėl lipidų kiekį mažinančių vaistų skyrimo.

„Blogojo“ cholesterolio norma kraujyje yra < 2.6 mmol/l, o „gerojo“ cholesterolio norma moterims: >1,2 mmol/l, tuo tarpu vyrams: >1 mmol/l.

Kiekvienam suaugusiam žmogui patartina žinoti savo cholesterolio kiekį ir palaikyti tinkamą blogojo ir gerojo cholesterolio santykį. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumą, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, ar rūkantiems. Optimalų cholesterolio kiekį kraujyje galite įvertinti kartu su gydytoju. Tai priklauso nuo paveldimumo, esamų ligų ir jų rizikos veiksnių: rūkymo, hipertenzijos, antsvorio. Atminkite, kad jei turite kitų rizikos veiksnių, turėtumėte atidžiau stebėti lipidų kiekį.

Koks pavojus kyla esant aukštam cholesterolio kiekiui?

Kai cholesterolio kiekis kraujyje pakyla virš normalaus lygio, padidėja tam tikrų ligų rizika. Visų pirma, kyla pavojus organizmo širdies ir kraujagyslių sistemai. Taigi, kokias ligas gali sukelti padidėjęs cholesterolis kraujyje?

Aterosklerozė. Didelis „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekis gali sukelti riebalų sankaupų kaupimąsi ant arterijų sienelių. Dėl to šios susiaurėja, kietėja jų sienelės ir ribojamas kraujo judėjimas per jas. Organai, į kuriuos arterija tiekė kraują, dabar negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl jiems kyla pavojus.

Išeminė širdies liga. Ši liga išsivysto, kai dėl vainikinės arterijos pažeidimo sutrinka širdies raumens aprūpinimas krauju. Sumažėjęs kraujo tekėjimas į širdį gali sukelti krūtinės anginą, širdies priepuolį, miokardo infarktą ar net širdies sustojimą.

Insultas. Didelis cholesterolio ir apnašų kiekis arterijose gali sutrikdyti kraujo tekėjimą į smegenis, o tai gali sukelti insultą. Mūsų smegenų audiniai turi nuolat gauti maisto ir deguonies, sustojus kraujotakai net kelioms sekundėms gali išsivystyti rimti organo pažeidimai.

Periferinių arterijų liga. Ši liga išsivysto kai sutrinka galūnių aprūpinimas krauju dėl aterosklerozinių plokštelių susidarymo ant arterijų sienelių. Audiniai nustoja gauti pakankamai mitybos ir deguonies. Atsiranda nuovargis kojose, jaučiamas skausmas ir tirpimas vaikštant, atsiranda mėšlungis, išsausėja oda, ji tampa blyškesnė, kartais net melsva. Šios ligos simptomų ignoruoti negalima, nes itin sunkiais atvejais gali susidaryti opos ir net gangrena.

Nors aukštas cholesterolio kiekis dažnai neturi jokių pastebimų simptomų, o dauguma žmonių apie problemą sužino tik atlikę kraujo tyrimą, tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti požymių, tiesiogiai rodančių aukštą cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į ksantomas – tai riebalinių sankaupų mazgeliai, kurie gali susidaryti odos ar gleivinės srityje. Kartu su jais gali atsirasti ir ksanteliazmų - tai gelsvi, minkšti dariniai, kurie atsiranda ant veido, akių vokų srityje.

Norint sumažinti šių ligų riziką, svarbu laikytis sveikos gyvensenos, subalansuotos mitybos, reguliariai sportuoti, palaikyti sveiką svorį bei atsisakyti žalingų įpročių.

Kaip sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje?

• Atsikratykite žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.

• Padidinkite fizinį aktyvumą – vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 30-40 minučių rekomenduojamas bent 3 kartus per savaitę.

• Pakeiskite savo mitybą. 
• Normalizuokite savo kūno svorį.

Žinoma, gydymą, kuriuo siekiama sumažinti cholesterolio kiekį, turėtų skirti tik gydytojas. Tai ypač svarbu pacientams, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Be to, svarbu suprasti, kad norint normalizuoti lipidų profilį, svarbų vaidmenį atlieka ne tik lipidų kiekį mažinantys vaistai, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Be to, cholesterolio kiekio kraujyje profilaktikai gali būti naudojami preparatai cholesteroliui mažinti. 

Iš tiesų, laiku nustačius cholesterolio padidėjimą, lipidų profilį galima normalizuoti išvengiant medikamentų. Tuo tarpu pacientams, kurie yra didelėje rizikos grupėje arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniausiai skiriami statinai.

Statinai - kas tai?

Statinai yra pagrindiniai vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį. Didelis šio lipido kiekis yra pavojingas, kadangi gali sukelti miokardo infarktą, insultą ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Todėl svarbu kontroliuoti šį rodiklį. Statinų vartojimas yra efektyvus metodas širdies ligų profilaktikoje ir gydyme.

Kaip veikia statinai?

Statinai gali žymiai sumažinti mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra tas pats „blogasis“ cholesterolis, kuris formuoja cholesterolio plokšteles, taip sutrikdydamas kraujagyslių praeinamumą ir prisidedant prie aterosklerozės išsivystymo. Didžiąją „blogojo“ cholesterolio dalį, iki 60–70%, gamina pats organizmas. Taigi, statinų veikimas pirmiausia skirtas slopinti cholesterolio gamybą kepenyse. Reguliariai vartojami statinai gali slopinti uždegimą, sumažinti polinkį susidaryti kraujo krešuliams, išplėsti kraujagysles bei užkirsti kelią širdies ritmo sutrikimams.

Kada skiriami statinai?

Didelis cholesterolio kiekis: Statinai dažnai skiriami žmonėms, kuriems yra padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, ypač jei gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dietos pakeitimai ir reguliarus fizinis aktyvumas, nesumažino cholesterolio kiekio.

Širdies ir kraujagyslių ligos: Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies priepuolius ar insultus, gali būti paskirti statinai, kad būtų išvengta būsimų širdies ir kraujagyslių patologijų. Statinai sumažina pasikartojančių širdies ir kraujagyslių reiškinių riziką ir pagerina bendrą širdies ir kraujagyslių būklę.

Diabetas: Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ypač antrojo tipo cukriniu diabetu, dažnai padidėja širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gali būti skiriami statinai, padedantys kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Tam tikri rizikos veiksniai: Statinai gali būti skiriami žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumas, aukštas kraujospūdis, ar nutukimas. Šiais atvejais statinai gali būti skiriami siekiant sumažinti būsimų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Žemas cholesterolio lygis

Itin daug kalbama apie didelio cholesterolio kiekio keliamą pavojų, tačiau mažai kalbama apie mažą cholesterolio kiekį. Tačiau jo trūkumas taip pat gali sukelti sveikatos problemų. Intymiame gyvenime dažnai kyla problemų – iki negalėjimo pastoti ir labai sumažėjusio lytinio potraukio (gerasis cholesterolis dalyvauja lytinių hormonų sintezėje). Didėja emocinių sutrikimų, ypač sunkių depresinių būsenų tikimybė. Taip pat kyla diabeto, virškinimo sutrikimų, osteoporozės bei hemoraginio insulto rizika.

Staigų cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimą išprovokuoja įvairūs veiksniai, dažniausiai – kepenų patologijos. Žinoma, genetika vaidina svarbų vaidmenį, tačiau pagrindinė priežastis yra netinkama mityba. Jei piktnaudžiavimas riebiu, sunkiu maistu ir netinkama mityba padidina cholesterolio kiekį, tuo tarpu badas ir anoreksija sukelia šios medžiagos kiekio sumažėjimą.

Priežastys, dėl kurių gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje:

Prasta mityba. Sumažėjusio cholesterolio priežastis gali būti ilgalaikis badavimas, griežtos dietos, anoreksija. Netinkamai subalansuota mityba (be pakankamai riebalų) ir griežtos vegetarizmo formos dažnai lemia staigų organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų kiekio sumažėjimą.

Kepenų ligos. Esant tokioms patologijoms, sutrinka organo funkcija. Dėl šios priežasties sumažėja ir cholesterolio kiekis kraujyje, kadangi būtent kepenys yra pagrindinis cholesterolio tiekėjas organizmui.

Virškinamojo trakto ligos. Įvairūs procesai, kurie sutrikdo normalų maistinių medžiagų pasisavinimą, gali sukelti svarbių komponentų, įskaitant cholesterolį, disbalansą.

Skydliaukės disfunkcija. Netinkamas šio organo veikimas taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.

Sunkus apsinuodijimas, infekcijos. Sunkios intoksikacijos ar infekciniai procesai taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Yra skirtingi cholesterolio tipai, kurie skirtingai veikia organizmą. Kas yra MTL ir DTL ir kodėl kiekvienas žmogus turi apie tai žinoti?

DTL ir MTL yra lipoproteinai. Jie yra riebalų (lipidų) ir baltymų derinys. Lipidai turi būti prisijungę prie baltymų, kad galėtų laisvai judėti per kraują. Skirtingi lipoproteinų tipai turi skirtingą paskirtį:

MTL – „blogasis“ cholesterolis

„Blogasis“ cholesterolis yra tas, kurį perneša mažo tankio lipoproteinai (MTL). Būtent jie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir sudaro aterosklerozines plokšteles.

DTL – „gerasis“ cholesterolis

„Gerasis“ cholesterolis yra tas, kurį perneša didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jie ne tik pristato jį į ląsteles, bet ir surenka cholesterolio perteklių, įskaitant tą, kuris kartu su MTL prilimpa prie kraujagyslių, ir grąžina jį į kepenis, kur jis skaidomas ir pašalinamas iš organizmo. 

Norint palaikyti tinkamą cholesterolio apykaitą, galite vartoti tam skirtus maisto papildus.

Kas didina gerojo cholesterolio kiekį?

• Nesočiosios riebalų rūgštys (alyvuogių arba linų sėmenų aliejus, žuvų taukai, riešutai)
• Reguliari fizinė veikla
• Ląsteliena (vaisiai, daržovės)
• Viso grūdo produktai

Kas didina blogojo cholesterolio kiekį?

• Maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų (raudona mėsa, dešros, kieti sūriai, taukai, pyragaičiai, grietinėlė)
• Antsvoris (ypač riebalų sankaupos pilvo srityje)
• Augaliniai riebalai (transriebalai, margarinas, greitas maistas)
• Sėslus gyvenimo būdas

Cholesterolis vyrams ir moterims

Normalus cholesterolio kiekis tiriant lipidų profilį vyrams ir moterims gali šiek tiek skirtis. Moterims estrogenai linkę sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti gerojo cholesterolio kiekį, o tai gali suteikti papildomą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki tam tikro amžiaus. Todėl jaunystėje moterys turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nei vyrai. Be to, cholesterolio kiekis gali padidėti nėštumo metu, tačiau po vaiko gimimo rodikliai turėtų normalizuotis. 

Po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis, sumažėja ir „gerojo“ cholesterolio kiekis, o „blogojo“ cholesterolio lygis didėja. Tai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Todėl moterims po 45 metų reikia dažniau tikrintis. Tuo tarpu vyrams reguliarūs tyrimai gali prasidėti kiek anksčiau, ypač jei jie turi širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumą, gyvena nesveiką ir sėslų gyvenimo būdą arba turi žalingų įpročių. Taigi, svarbu paminėti, kad nepaisant lyties, cholesterolio kiekio kontrolė yra svarbus veiksnys, padedantis išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, todėl tiek moterys, tiek vyrai turėtų stengtis gyventi sveiką gyvenimo būdą ir reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Cholesterolis vaikams

Nors padidėjęs cholesterolio kiekis dažniau pasireiškia suaugusiems, ši problema gali kilti ir vaikams. Apnašos ant arterijų sienelių gali pradėti kauptis vaikystėje, o aterosklerozinės plokštelės atsirasti jau paauglystėje. Be to, jei vieno iš tėvų cholesterolio kiekis yra didesnis nei normalus, yra didelė tikimybė, kad vaikas paveldės šią problemą. Be paveldimumo, aukštą cholesterolio kiekį lemia per didelis kūno svoris, kraujospūdis ir diabetas. Norint normalizuoti cholesterolio rodiklius vaikams, dažniausiai rekomenduojama pakeisti gyvenimo būdą, užtikrinti įvairią ir subalansuotą mitybą bei aktyvų gyvenimo būdą.

Mityba, esant aukštam cholesterolio kiekiui

Esant aukštam cholesterolio kiekiui, visa mityba turėtų būti skirta sumažinti gyvulinių riebalų, transriebalų ir paprastųjų angliavandenių suvartojimą, kurie gali padidinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, ir padidinti maisto produktų, galinčių pakelti „gerojo“ cholesterolio lygį. Būtina teikti pirmenybę produktams, kuriuose yra baltymų, skaidulų, polinesočiųjų riebalų ir sudėtinių angliavandenių. Be to, palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje gali padėti maisto papildai su raudonųjų mielių ryžiais.

Jei turite didelį cholesterolio kiekį, nerekomenduojama vartoti šių maisto produktų:

Gyvuliniai riebalai, žąsų ir ančių mėsa, sviestas, margarinas, subproduktai (kepenys, liežuvis ir kt), dešros ir dešrelės, kai kurie pieno produktai (riebus pienas ir grietinė, grietinėlė, sūris, riebi varškė), ledai, konservai, uogienės, pyragai, pyragaičiai, balta duona, pieniškas šokoladas, greitas maistas, gazuoti saldūs gėrimai, alkoholis.

Leidžiami vartoti produktai:

Liesa mėsa (vištiena, kalakutiena, triušiena), liesa žuvis, daržovės (moliūgai, kopūstai, cukinijos, baklažanai, morkos, burokėliai, ankštiniai augalai, agurkai, pomidorai, svogūnai), žalumynai (špinatai, rukola, petražolės, bazilikas, krapai, įvairūs salotų mišiniai), vaisiai ir uogos, grikiai, soros, avižiniai dribsniai, liesa varškė, ruginė duona, riešutai, sėklos, žalioji ir žolelių arbata, šviežios sultys, augaliniai aliejai.

Svarbu atsiminti, kad mitybos pokyčiai turėtų būti atliekami palaipsniui ir pagal gydytojo rekomendacijas, atsižvelgiant į individualias sveikatos ypatybes. Be to, nepakanka atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Turite pakeisti ir savo gyvenimo būdą.

Šaltiniai:

Blood cholesterol. National Heart, Lung, and Blood Institute. https://www.nhlbi.nih.gov/health-topics/blood-cholesterol. Accessed March 10, 2021.

Academy of Nutrition and Dietetics. What is Cholesterol? (https://www.eatright.org/health/wellness/heart-and-cardiovascular-health/what-is-cholesterol) Accessed 7/28/2022.

Schade DS, Shey L, Eaton RP. Cholesterol Review: A Metabolically Important Molecule. Endocr Pract. 2020 Dec;26(12):1514-1523. doi: 10.4158/EP-2020-0347. PMID: 33471744.

Troxler RG, Schwertner HA. Cholesterol, stress, lifestyle, and coronary heart disease. Aviat Space Environ Med. 1985 Jul;56(7):660-5. PMID: 3896224.

Tabas I. Cholesterol in health and disease. J Clin Invest. 2002 Sep;110(5):583-90. doi: 10.1172/JCI16381. PMID: 12208856; PMCID: PMC151113.

32 P.L. Yeagle (ed.) (1988)  Biology of Cholesterol, CRC Press, Boca Raton, Florida.

Wolf S. Cholesterol's role in atherosclerosis. Integr Physiol Behav Sci. 2000 Jan-Mar;35(1):3-4. doi: 10.1007/BF02911162. PMID: 10885543.