Kaip atsikratyti širdies permušimų?

2025 m. vasario 25 d., antradienis

Širdies permušimai – tai neritmiškas širdies plakimas, su kuriuo gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Nors daugeliu atvejų širdies permušimai yra nepavojingi ir net nereikalauja medicininės intervencijos, kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti apie rimtesnes širdies ar kitų organų sveikatos problemas. Taigi, straipsnyje aptarsime, kas sukelia širdies permušimus, kaip juos atpažinti ir įvertinti jų rimtumą. Taip pat pasidalinsime patarimais, kaip atsikratyti širdies permušimų bei kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Pakalbėsime apie gyvenimo būdo pokyčius, mitybos rekomendacijas, streso valdymo metodus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali padėti suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti bendrą savijautą.

Kas yra širdies permušimai?

Širdies permušimai – tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis – tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka. Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą.

Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.

Dažniausios širdies permušimų priežastys

Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių – nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuris dažnai susijęs su nuolatiniu skubėjimu, pervargimu ar miego trūkumu, taip pat gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Tokiais atvejais permušimai dažniausiai praeina savaime, kai tik organizmas atgauna pusiausvyrą.

Kofeinas, alkoholis ir nikotinas – kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai. Pavyzdžiui, didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Panašiai veikia ir alkoholis – per didelė jo dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas, savo ruožtu, tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.

Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą. Taip pat permušimai gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais – tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą. Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.

Širdies permušimai gali būti labai individualūs – tai, kas juos sukelia vienam žmogui, kitam gali visai nekelti problemų. Todėl labai svarbu stebėti savo kūną, fiksuoti aplinkybes, kuriomis atsiranda permušimai, ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju, kad būtų išsiaiškintos tikrosios priežastys.

Kada širdies permušimai yra pavojingi?

Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas. Dar vienas svarbus aspektas – širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.

Taigi, svarbu neignoruoti širdies permušimų, jei jie pasireiškia kartu su kitomis sveikatos problemomis, nes tai gali padėti laiku nustatyti galimas rimtas ligas. Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.

Kaip atsikratyti širdies permušimų?

Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių, vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.

Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio – šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.

Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Tačiau svarbu nepersistengti – jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų - kas gali padėti?

Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.

Širdies permušimų diagnostika

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas – elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą – tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.

Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.

Tačiau diagnozė – tai tik pusė kelio. Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.

Šaltiniai:

Rosano GM, Rillo M, Leonardo F, Pappone C, Chierchia SL. Palpitations: what is the mechanism, and when should we treat them? Int J Fertil Womens Med. 1997 Mar-Apr;42(2):94-100. PMID: 9160219.

G B, Vedula K, Aggarwal P. Young Female With Palpitations. Ann Emerg Med. 2019 Aug;74(2):303-304. doi: 10.1016/j.annemergmed.2019.02.009. PMID: 31331497.

Clementy N, Fourquet A, Andre C, Bisson A, Pierre B, Fauchier L, Babuty D, Angoulvant D. Benefits of an early management of palpitations. Medicine (Baltimore). 2018 Jul;97(28):e11466. doi: 10.1097/MD.0000000000011466. PMID: 29995805; PMCID: PMC6076186.