Kaip suprasti, kada prasideda menopauzė?

Menopauzė – tai vienas iš natūralių, tačiau dažnai sudėtingų etapų moters gyvenime. Tai metas, kai organizmas patiria didelius pokyčius. Daugeliui moterų menopauzės pradžią gali lydėti įvairūs požymiai, kurie ne visada lengvai atpažįstami. Ar tai tik hormonų svyravimai, ar rimtesni sveikatos pokyčiai? Kodėl staiga jaučiame nuovargį, dažniau prabundame naktį, o emocijos atrodo lyg amerikietiški kalneliai? 

Moterims labai svarbu suprasti, kas vyksta su jų kūnu šiuo laikotarpiu, tačiau informacijos gausa gali kelti dar daugiau klausimų nei atsakymų. Kaip atskirti, kada organizmas signalizuoja apie natūralius pokyčius, o kada verta pasikonsultuoti su gydytoju? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindinius menopauzės požymius, dažniausiai pasitaikančius simptomus ir pasidalinsime patarimais, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui.

Kas yra menopauzė?

Menopauzė – tai natūralus moters organizmo pokytis, kuris žymi vaisingojo periodo pabaigą. Ji diagnozuojama tada, kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, o tam nėra jokių kitų medicininių priežasčių. Šis procesas dažniausiai įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau gali prasidėti tiek anksčiau, tiek vėliau, priklausomai nuo genetikos, bendros sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. 

Menopauzė turi tris etapus: 

- Perimenopauzė – tai laikotarpis, kuris gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų prieš menopauzę. Jo metu organizmas pradeda gaminti vis mažiau estrogeno, todėl atsiranda pirmieji menopauzės simptomai, tokie kaip nereguliarios mėnesinės, karščio bangos ir nuotaikos svyravimai.

- Menopauzė – oficialiai diagnozuojama, kai 12 mėnesių iš eilės nėra menstruacijų. Tai reiškia, kad kiaušidės sustabdė kiaušialąsčių išskyrimą ir organizmas nebegamina tiek daug hormonų, kaip anksčiau.

- Postmenopauzė – laikotarpis po menopauzės, kai simptomai dažniausiai sumažėja, tačiau sumažėjęs estrogeno lygis gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip didesnė osteoporozės ir širdies ligų rizika.

Tačiau svarbu suprasti, kad menopauzė nėra liga – tai natūralus gyvenimo etapas. Tačiau kiekviena moteris ją išgyvena skirtingai: kai kurios patiria stiprius simptomus, o kitos vos pastebi pokyčius. Svarbiausia yra atpažinti signalus, kuriuos siunčia organizmas, ir suprasti, kaip prisitaikyti prie šių pokyčių.

Pagrindiniai požymiai, kad prasideda menopauzė

Menopauzės pradžia nėra staigus įvykis – tai laipsniškas procesas, kuris gali trukti kelerius metus. Daugelis moterų pradeda pastebėti įvairius kūno ir emocinius pokyčius dar gerokai prieš oficialią menopauzės diagnozę. Štai pagrindiniai požymiai, kurie signalizuoja, kad prasidėjo menopauzė:

Menstruacinio ciklo pokyčiai

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad prasideda menopauzė, yra nereguliarus menstruacinis ciklas. Mėnesinės gali tapti retesnės arba dažnesnės, būti gausesnės arba silpnesnės nei anksčiau, o taip pat užsitęsti arba baigtis labai greitai. O kartais jų gali visai nebūti vieną ar kelis mėnesius, o po to vėl atsirasti. Šie pokyčiai susiję su estrogeno ir progesterono disbalansu organizme. Be to, jei kraujavimas tampa labai gausus ar trunka ilgiau nei įprastai, svarbu pasitarti su gydytoju, nes tai gali reikšti ne tik menopauzės pradžią, bet ir kitas sveikatos problemas.

Karščio bangos ir prakaitavimas

Karščio bangos – tai vienas labiausiai atpažįstamų menopauzės simptomų. Jos pasireiškia staigiu šilumos pojūčiu viršutinėje kūno dalyje, dažniausiai veido, kaklo ir krūtinės srityje, ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dažnai jas lydi naktinis prakaitavimas, kuris gali trikdyti miegą, širdies plakimo pagreitėjimas, o taip pat veido ir kaklo paraudimas. Karščio bangos gali būti retos arba kartotis kelis kartus per dieną, priklausomai nuo hormonų svyravimų.

Miego sutrikimai

Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad tampa sunkiau užmigti arba dažnai prabunda naktį. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, naktiniu prakaitavimu bei streso ar nerimo padidėjimu.

Nuotaikos svyravimai ir emocinės būklės pokyčiai

Menopauzės metu dažnai pasireiškia dirglumas ir staigūs emociniai pokyčiai, taip pat depresijos ar nerimo simptomai. O be viso to, menopauzės metu, moterims padidėja jautrumas stresui. Šie pokyčiai vėlgi kyla dėl hormonų lygio svyravimų, kurie veikia serotoniną – neuromediatorių, atsakingą už gerą savijautą ir emocinį stabilumą.

Energijos trūkumas ir nuovargis

Menopauzės pradžioje gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas, sunkumas susikaupti. Tai susiję su sumažėjusiu estrogeno kiekiu, kuris veikia kraujotaką, smegenų veiklą ir bendrą organizmo energijos lygį.

Makšties sausumas ir libido pokyčiai

Estrogenas yra atsakingas už natūralų makšties drėgnumą. Kai jo mažėja, gali atsirasti makšties sausumas ir niežėjimas, taip pat diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu bei sumažėti lytinis potraukis. Tai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei moters savijautai, todėl svarbu rasti būdus, kaip palengvinti šiuos simptomus (pavyzdžiui, naudoti specialius drėkinamuosius tepalus ar pasikonsultuoti su gydytoju dėl hormoninės terapijos). Be to, ne mažiau svarbu ir palaikyti tinkamą intymią higieną, naudojant kokybiškas ir jums tinkamas higienos priemones.

Kaulų ir sąnarių skausmai

Menopauzės metu organizmas praranda dalį kalcio, todėl gali pradėti silpnėti kaulai ir sąnariai, padidėja osteoporozės rizika. Tai gali sukelti dažnesnius sąnarių skausmus, mažesnį lankstumą bei didesnę lūžių tikimybę. Tačiau reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba gali padėti išvengti šių problemų.

Svorio pokyčiai ir medžiagų apykaitos sulėtėjimas

Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad svoris didėja, net jei mitybos įpročiai nepasikeitė. Tai lemia sulėtėjusi medžiagų apykaita ir hormonų pokyčiai, dėl kurių riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje.

Šie menopauzės simptomai gali pasireikšti vienu metu arba atskirai, jų intensyvumas taip pat labai skiriasi. Svarbiausia – suprasti, kad tai natūralus procesas, o tinkami gyvenimo būdo pokyčiai ir gydymo metodai gali padėti palengvinti šį gyvenimo periodą.

Kaip diagnozuoti menopauzę?

Testai menopauzei gali padėti nustatyti, ar moteris jau įžengė į menopauzės etapą, ypač jei simptomai yra neaiškūs ar pasireiškia nevienodai. Šie testai matuoja folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) lygį šlapime, nes menopauzės metu jo koncentracija padidėja. Tačiau vien tik hormonų testai ne visada suteikia aiškų atsakymą, nes hormonų lygiai gali svyruoti. Todėl svarbu atsižvelgti ir į kitus veiksnius, tokius kaip menstruacijų pokyčiai, karščio bangos, nuotaikos svyravimai ar miego sutrikimai. Tačiau norint tiksliai nustatyti menopauzės pradžią ir pritaikyti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriausia apsilankyti pas gydytoją, kuris atliks išsamų sveikatos įvertinimą.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Kaip jau žinote, menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jos simptomai gali turėti didelę įtaką kasdienei savijautai. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti nemalonius pojūčius ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Tai apima tiek natūralius metodus, tiek medicininius sprendimus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir kiekvienos moters individualių poreikių.

Subalansuota mityba – menopauzės draugas

Mityba turi didžiulę įtaką hormonų balansui, energijos lygiui ir bendrai savijautai. Norint sumažinti menopauzės simptomus, padidinkite fitoestrogenų vartojimą. Kai estrogeno lygis krenta, jo trūkumą gali padėti kompensuoti tam tikri augaliniai produktai, turintys fitoestrogenų (natūralių estrogenų pakaitalų). Taip pat vartokite kalcį, vitaminą D bei omega-3 riebalų rūgštis. Be viso to, pasistenkite vartoti mažiau cukraus ir perdirbto maisto.  

Fizinis aktyvumas – natūralus hormonų reguliatorius

Reguliari mankšta yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su menopauzės simptomais. Ji padeda sureguliuoti hormonus, mažina stresą ir palaiko gerą sveikatos būklę. Tai gali būti aerobiniai pratimai, ne per sunkios jėgos treniruotės, joga ir pilatesas ar kvėpavimo pratimai ir meditacija. Svarbu rasti mėgstamą veiklą, kuri teiktų džiaugsmą, nes reguliarumas yra svarbiausias dalykas.

Vandens balansas ir kokybiškas miegas

Gerkite daugiau vandens, kadangi hormonų pokyčiai gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios oda tampa sausesnė, o organizmas greičiau pavargsta. Taip pat labai svarbi ir miego kokybė. Taigi, venkite kofeino ir alkoholio vakarais, laikykitės pastovaus miego režimo bei sukurkite jaukią, vėsią ir tamsią miego aplinką. O jei vis vien sunku užmigti, gali padėti raminančios žolelių arbatos (ramunėlių, melisų, ar kt.).  

Psichologinė sveikata ir emocinė pusiausvyra

Menopauzė gali būti emocionaliai sudėtingas laikotarpis, todėl labai svarbu nebijoti kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais, draugėmis ar specialistais. Taip pat ir konsultacija su psichologu gali padėti susidoroti su nerimu ar depresijos simptomais. Be to, ieškokite jums tinkamų atsipalaidavimo metodų. Tai gali būti aromaterapija ar kūrybinė veikla, tokia kaip tapyba, sodininkystė ar rankdarbiai.  

Medicininiai sprendimai: kada verta kreiptis į gydytoją?

Jeigu menopauzės simptomai yra labai intensyvūs ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą, verta apsvarstyti medicininį gydymą. Tai gali būti:

Hormonų pakaitinė terapija. Tai vienas efektyviausių būdų palengvinti menopauzės simptomus, nes papildomas estrogeno kiekis padeda reguliuoti organizmo funkcijas. Tačiau šis būdas turi ir galimų šalutinių poveikių, todėl prieš pradedant šią terapiją būtina pasitarti su gydytoju.  

Natūralūs papildai ir žolelės. Pavyzdžiui, raudonieji dobilai turi fitoestrogenų, kurie gali būti naudingi esant hormonų svyravimams. O magnis ir B grupės vitaminai padeda mažinti stresą ir gerina nervų sistemos būklę. Be to, mūsų vaistinėje galite rasti ir daugiau papildų, kurie gali būti naudingi šiuo gyvenimo laikotarpiu.

Vaistai nuo specifinių simptomų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti antidepresantus, raminamuosius ar kitus vaistus, jei menopauzė sukelia rimtų psichologinių sunkumų, o taip pat ir nereceptinius vaistus nuo skausmo, jei jus kamuoja skausmai, pavyzdžiui, galvos ar raumenų.

Menopauzė – tai ne liga, o naujas gyvenimo etapas, kurį galima palengvinti tinkamai rūpinantis savimi. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir emocinė parama gali padėti sušvelninti simptomus ir išlaikyti puikią gyvenimo kokybę. Kiekviena moteris šį laikotarpį išgyvena skirtingai, todėl svarbiausia – klausytis savo kūno ir ieškoti būdų, kurie geriausiai atitinka individualius poreikius. Na, o jei simptomai tampa per sunkūs, verta kreiptis į gydytoją, kuris padės rasti tinkamiausią sprendimą.  

Šaltiniai:

• Santoro N, Epperson CN, Mathews SB. Menopausal Symptoms and Their Management. Endocrinol Metab Clin North Am. 2015 Sep;44(3):497-515. doi: 10.1016/j.ecl.2015.05.001. PMID: 26316239; PMCID: PMC4890704.

• Takahashi TA, Johnson KM. Menopause. Med Clin North Am. 2015 May;99(3):521-34. doi: 10.1016/j.mcna.2015.01.006. PMID: 25841598.

• Talaulikar V. Menopause transition: Physiology and symptoms. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol. 2022 May;81:3-7. doi: 10.1016/j.bpobgyn.2022.03.003. Epub 2022 Mar 16. PMID: 35382992.

• Minkin MJ. Menopause: Hormones, Lifestyle, and Optimizing Aging. Obstet Gynecol Clin North Am. 2019 Sep;46(3):501-514. doi: 10.1016/j.ogc.2019.04.008. Epub 2019 Jun 21. PMID: 31378291.

• Thornton K, Chervenak J, Neal-Perry G. Menopause and Sexuality. Endocrinol Metab Clin North Am. 2015 Sep;44(3):649-61. doi: 10.1016/j.ecl.2015.05.009. PMID: 26316248; PMCID: PMC5994393.

• Hogervorst E, Craig J, O'Donnell E. Cognition and mental health in menopause: A review. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol. 2022 May;81:69-84. doi: 10.1016/j.bpobgyn.2021.10.009. Epub 2021 Nov 30. PMID: 34969617.