Kiek trunka sunki menopauzė?

Menopauzė – tai natūralus ir neišvengiamas moters gyvenimo etapas, kai jos organizmas pereina į naują fazę. Daugeliui moterų menopauzė gali praeiti lengvai, tačiau kai kurioms ji tampa tikru iššūkiu dėl intensyvių ir varginančių simptomų. Karščio bangos, nuotaikos svyravimai, nemiga, nuolatinis nuovargis ir kiti fiziniai bei emociniai pojūčiai gali ne tik paveikti kasdienį gyvenimą, bet ir turėti įtakos moters sveikatai bei psichologinei būsenai.

Menopauzė - kas tai?

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, kai nutrūksta menstruacijos ir sumažėja hormonų, tokių kaip estrogeno ir progesterono, gamyba. Šis procesas dažniausiai prasideda tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau kiekvienos moters organizmas skirtingas, todėl menopauzė gali prasidėti anksčiau arba vėliau. Menopauzė yra skirstoma į tris etapus: perimenopauzę, kai hormonų lygis pradeda mažėti ir pasireiškia pirmieji simptomai, pati menopauzė, kai moteris 12 mėnesių neturi menstruacijų, ir po jos sekanti postmenopauzė, kai organizmas prisitaiko prie pasikeitusio hormoninio fono. Šiuo laikotarpiu moterys dėl susilpnėjusios hormonų veiklos, turi padidėjusią osteoporozės bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl šis etapas reikalauja papildomo dėmesio sveikatai.

Kiek trunka menopauzė?

Menopauzės trukmė kiekvienai moteriai gali būti skirtinga. Vidutiniškai menopauzė trunka nuo 7 iki 10 metų, įskaitant ir perimenopauzės laikotarpį. Tačiau sunki menopauzė, kai pasireiškia intensyvūs simptomai, gali trukti ir 2 metus arba ilgiau. Ši trukmė priklauso nuo kelių veiksnių:

Genetika. Jei moters šeimoje menopauzė buvo sunkus ir ilgas procesas, yra tikimybė, kad ji susidurs su tuo pačiu. Genetika gali nulemti, kaip greitai moters kūnas prisitaikys prie hormoninių pokyčių.

Sveikatos būklė. Moterys, turinčios tam tikrų sveikatos problemų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų, skydliaukės problemų), gali patirti sunkesnę ir ilgesnę menopauzę. 

Gyvenimo būdas. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sušvelninti menopauzės simptomus ir sutrumpinti jos trukmę. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas ir pakankama miego trukmė gali padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį. O rūkymas, alkoholio vartojimas ir nuolatinis stresas gali pabloginti simptomus ir prailginti menopauzės laikotarpį.

Medicininės intervencijos. Moterys, kurios vartoja pakaitinės hormonų terapijos vaistus, gali patirti trumpesnę ir lengvesnę menopauzę, tačiau gydymo poveikis yra individualus ir priklauso nuo moters sveikatos būklės bei terapijos pasirinkimo.

Kokie yra sunkios menopauzės simptomai ir kaip jie keičiasi laikui bėgant?

Menopauzės simptomai gali būti įvairūs ir laikui bėgant keistis, priklausomai nuo to, kaip moters organizmas prisitaiko prie hormoninių pokyčių. Perimenopauzės laikotarpiu simptomai gali būti lengvesni, tačiau jie palaipsniui intensyvėja. Pavyzdžiui, karščio bangos ir prakaitavimas gali prasidėti iš lėto, tačiau ilgainiui jos tampa stipresnės ir dažnesnės. Taip pat gali atsirasti miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir padidėjęs dirglumas. 

Menopauzės metu simptomai pasiekia piką. Dėl hormonų svyravimų moterys gali patirti stiprias karščio bangas, gausų prakaitavimą, jausti nerimą ir netgi depresijos požymius. Gali pasireikšti fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, sąnarių skausmai ar širdies plakimo sutrikimai. O postmenopauzės laikotarpiu, simptomai įprastai ima mažėti, tačiau kai kurioms moterims jie gali tęstis dar kelerius metus. Karščio bangos gali tapti retesnės, tačiau miego sutrikimai ir nuotaikos svyravimai gali išlikti. Dėl estrogeno trūkumo dažnai atsiranda makšties sausumas ir diskomfortas lytinių santykių metu.

Kaip palengvinti menopauzę?

Sunkios menopauzės simptomai gali būti labai varginantys, tačiau yra daugybė būdų, kaip juos palengvinti. Svarbiausia rasti tai kas tinka jums ir padeda išlaikyti sveikatą ir gerą savijautą šiuo laikotarpiu.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Subalansuota mityba. Valgant sveiką, subalansuotą maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir baltymų, galima sumažinti menopauzės simptomų intensyvumą. Ypač svarbu įtraukti produktus, turinčius kalcio ir vitamino D, kurie padeda išlaikyti kaulų sveikatą. Taip pat rekomenduojama vengti kofeino, alkoholio ir aštraus maisto.

Fizinė veikla. Reguliari fizinė veikla gali padėti ne tik palaikyti sveiką kūno svorį, bet ir sumažinti streso lygį, pagerinti miego kokybę ir išlaikyti raumenų tonusą. Ilgesni pasivaikščiojimai gamtoje, joga, pilatesas ar kitoks fizinis aktyvumas gali padėti moterims lengviau išgyventi menopauzės laikotarpį.

Streso valdymas. Meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar psichoterapija gali padėti moterims suvaldyti nuotaikų svyravimus ir sumažinti emocinę įtampą. O tai savo ruožtu padės pagerinti bendrą savijautą.

Miego režimas. Siekiant susidoroti su miego sutrikimais, svarbu laikytis miego higienos – tai reiškia, kad reikia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti ekrano šviesos prieš miegą, ir sukurti raminančią aplinką miegamajame. Taip pat rekomenduojama vengti kofeino ir alkoholio vartojimo prieš miegą.

Preparatai menopauzei

Norint palengvinti menopauzės simptomus, galima rinktis įvairius preparatus, kurie padeda sumažinti hormonų svyravimų sukeltus negalavimus. Preparatai menopauzei gali būti tiek receptiniai vaistai (hormoniniai preparatai), tiek natūralūs papildai.

Hormoniniai preparatai. Pakaitinė hormonų terapija yra viena iš efektyviausių menopauzės simptomų valdymo priemonių. Šie preparatai padeda reguliuoti estrogeno ir progesterono lygį, mažindami karščio bangas, makšties sausumą ir kitus nemalonius simptomus. 

Natūralūs papildai. Fitoestrogenai, tokie kaip sojų izoflavonai ar raudonojo dobilo ekstraktas, gali padėti sumažinti karščio bangas ir kitus simptomus. O omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas E, kalcis, magnis ir vitaminas D yra taip pat naudingi papildai, padedantys stiprinti kaulus, palaikyti širdies funkciją ir pagerinti nuotaiką.

Lytinės sveikatos priežiūros priemones. Vaistinės siūlo įvairias priemonės, skirtas menopauzės simptomams mažinti, tokias kaip kremai ar ovulės makšties sausumui bei kitiems, diskomfortą sukeliantiems simptomams.

Kada kreiptis į gydytoją?

Menopauzė yra natūralus moters gyvenimo etapas, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali būti tokie stiprūs, kad trukdo normaliai gyventi ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Štai keli požymiai, rodantys, kad reikėtų kreiptis į gydytoją:

Intensyvūs ir nuolatiniai simptomai. Jei moteris patiria stiprias karščio bangas, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui, ar nuolatinius nuotaikų svyravimus, rekomenduojama kreiptis į specialistą. Tokiais atvejais gali būti skiriamos papildomos gydymo priemonės, kurios padėtų suvaldyti simptomus.

Makšties diskomfortas ir lytinio gyvenimo sunkumai. Jei moteris patiria makšties sausumą, diskomfortą arba skausmą lytinių santykių metu, gydytojas gali rekomenduoti naudoti specialias moters lytinės sveikatos priežiūros priemones, tokias kaip kremai, tepalai ar ovulės, kurios padėtų atkurti makšties gleivinę.

Širdies funkcijos sutrikimai. Menopauzės metu gali padažnėti širdies plakimas, tačiau jei tai pasireiškia itin dažnai ir kelia nerimą, verčiau kreipkitės į gydytoją, kad įsitikinti ar šie simptomai nėra susiję su kitomis sveikatos problemomis.

Depresijos ir nerimo požymiai. Jei moteris patiria nuolatinius depresijos arba nerimo simptomus, vertėtų kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Psichologinė parama arba tinkami vaistai gali padėti suvaldyti emocinę būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltiniai:

• Minkin MJ. Menopause: Hormones, Lifestyle, and Optimizing Aging. Obstet Gynecol Clin North Am. 2019 Sep;46(3):501-514. doi: 10.1016/j.ogc.2019.04.008. Epub 2019 Jun 21. PMID: 31378291.

• Takahashi TA, Johnson KM. Menopause. Med Clin North Am. 2015 May;99(3):521-34. doi: 10.1016/j.mcna.2015.01.006. PMID: 25841598.

• Gracia CR, Freeman EW. Onset of the Menopause Transition: The Earliest Signs and Symptoms. Obstet Gynecol Clin North Am. 2018 Dec;45(4):585-597. doi: 10.1016/j.ogc.2018.07.002. Epub 2018 Oct 25. PMID: 30401544.

• Hogervorst E, Craig J, O'Donnell E. Cognition and mental health in menopause: A review. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol. 2022 May;81:69-84. doi: 10.1016/j.bpobgyn.2021.10.009. Epub 2021 Nov 30. PMID: 34969617.

• Sharma M, Kalra S. Vitamin D and Menopause. J Pak Med Assoc. 2024 Apr;74(4):815-817. doi: 10.47391/JPMA.24-27. PMID: 38751288.

• Hoga L, Rodolpho J, Gonçalves B, Quirino B. Women's experience of menopause: a systematic review of qualitative evidence. JBI Database System Rev Implement Rep. 2015 Sep 16;13(8):250-337. doi: 10.11124/jbisrir-2015-1948. PMID: 26455946.

• Thornton K, Chervenak J, Neal-Perry G. Menopause and Sexuality. Endocrinol Metab Clin North Am. 2015 Sep;44(3):649-61. doi: 10.1016/j.ecl.2015.05.009. PMID: 26316248; PMCID: PMC5994393.