Kodel širdis daužosi ramybės būsenoje?
Padažnėjęs širdies daužymasis tai dažnas simptomas dėl kurio žmonės kreipiasi į gydytojus. Nors įprastai žmogaus širdis plaka ritmingai ir nesukelia jokių nemalonių pojūčių, ramybės būsenoje atsirandantis intensyvesnis širdies daužymasis gali kelti nerimą ir diskomfortą. Šis simptomas gali būti įvairių veiksnių pasekmė – nuo nekenksmingų fiziologinių pokyčių iki rimtų sveikatos sutrikimų.
Daugeliui žmonių intensyvesnis širdies plakimas pasireiškia dėl streso, nerimo, didelio fizinio krūvio ar net per didelio kofeino vartojimo. Tačiau kai širdis ima stipriai daužytis be aiškios priežasties, ypač kai žmogus yra ramybės būsenoje, svarbu atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti galimas priežastis. Hormoniniai pokyčiai, skydliaukės sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar širdies ritmo sutrikimai taip pat gali būti tokio simptomo priežastis.
Nors dažniausiai tai, kad žmogaus širdis daužosi ramybės būsenoje nėra pavojingas simptomas ir gali praeiti savaime, vis dėlto svarbu stebėti, ar simptomas kartojasi ir stiprėja. Laiku kreipiantis į gydytoją ir atlikus išsamų sveikatos patikrinimą, galima užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
Galimos širdies daužymosi priežastys ramybės būsenoje
Širdies daužymasis ramybės būsenoje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių – nuo nekenksmingų fiziologinių veiksnių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Tad aptarkime kodėl žmogus gali jausti širdies plakimą net tada, kai jis yra ramybės būsenoje.
Fiziologinės priežastys
Fiziologinės priežastys yra vienos dažniausiai pasitaikančių, ir jos dažnai susijusios su mūsų gyvenimo būdu bei kasdienėmis situacijomis:
Stresas ir nerimas. Streso metu organizme išsiskiria streso hormonai, kurie didina širdies susitraukimų dažnį, net jei žmogus yra ramybės būsenoje. Lėtinis nerimas ar panikos atakos taip pat gali sukelti padažnėjusį širdies daužymąsi.
Dehidratacija. Kai kūne trūksta skysčių, sumažėja kraujo tūris, dėl ko širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai cirkuliuotų. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
Pervargimas ir miego stoka. Pervargimas daro įtaką hormonų balansui, todėl širdies daužymasis gali pasireikšti net ramybės būsenoje.
Kofeino ar alkoholio vartojimas. Kofeinas ir alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris, savo ruožtu, padidina širdies susitraukimų dažnį. Kai šių medžiagų vartojama per daug, širdies daužymasis gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje.
Hormoniniai pokyčiai
Hormonų lygio svyravimai taip pat gali turėti įtakos širdies veiklai. Pavyzdžiui, menopauzė ir nėštumas pasižymi dideliais hormoniniais pokyčiais, kurie gali sukelti širdies plakimo dažnio padidėjimą ar kitus ritmo sutrikimus. Menopauzės metu sumažėja estrogeno lygis, o tai gali paveikti kraujagyslių ir širdies funkcijas. Širdies plakimo dažniui įtakos gali turėti ir skydliaukės sutrikimai. Skydliaukė kontroliuoja medžiagų apykaitą, o jos hormonai turi tiesioginį poveikį širdies veiklai.
Sveikatos problemos
Kai kurios sveikatos būklės ir ligos taip pat gali sukelti širdies daužymąsi ramybės būsenoje:
Elektrolitų disbalansas. Kalio, magnio, kalcio ir kitų elektrolitų trūkumas arba perteklius gali paveikti širdies raumens darbą, todėl atsiranda nereguliarus arba stipresnis širdies plakimas.
Širdies ritmo sutrikimai. Kai kuriais atvejais širdis daužosi ramybės būsenoje ir dėl tam tikrų širdies ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo. Tai būklė, kai širdies plakimas yra nereguliarus ir dažnas.
Anemija. Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino kiekis gali lemti, kad širdis turės intensyviau dirbti, siekdama aprūpinti audinius deguonimi. Tai gali sukelti stipresnį širdies plakimą.
Kitos ligos. Plaučių problemos, tokios kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat gali sutrikdyti deguonies tiekimą, dėl ko žmogaus širdis ima dirbti stipriau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors širdies daužymasis ramybės būsenoje ne visada reiškia rimtą sveikatos problemą, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją.
-Dažni arba ilgalaikiai intensyvaus širdies plakimo epizodai. Jei intensyvus širdies daužymasis kartojasi dažnai arba trunka ilgą laiką, tai gali būti ženklas, kad širdies ritmas sutrikęs. Tokiais atvejais rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kad būtų atlikti būtini tyrimai.
-Gretutiniai simptomai. Jei širdies daužymasis yra susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sąmonės praradimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas.
-Nereguliarus širdies plakimas. Jei širdies plakimas yra ne tik pagreitėjęs, bet ir nereguliarus (pavyzdžiui, juntami permušimai), tai gali būti širdies ritmo sutrikimo požymis.
-Turimos širdies ligos. Jei asmuo jau turi širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų, širdies daužymasis ramybės būsenoje gali būti ženklas, kad liga progresuoja. Tokiu atveju reikalinga gydytojo konsultacija ir išsamus širdies funkcijos tyrimas.
-Vaistų ar papildų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai gali sukelti širdies daužymąsi kaip šalutinį poveikį. Jei širdies plakimas atsiranda po naujo vaisto ar papildo vartojimo, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir aptarti galimus pakeitimus.
Taigi, jei širdies daužymasis kelia nerimą ar nėra aiškios priežasties kodėl jis atsiranda, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad pastarasis skirtų reikiamus tyrimus ir nustatyti tikslią priežastį. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ar kitus tyrimus, kurie padės nustatyti, ar yra rimtesnių sveikatos problemų.
Preparatai širdžiai
Norint palaikyti sveiką širdies veiklą ir išvengti padažnėjusio širdies daužymosi ar kitų ritmo sutrikimų, gali būti naudinga vartoti tam tikrus preparatus ar maisto papildus, pavyzdžiui, širdies darbą gerinančius lašus. Bet nepamirškite, kad bet kokius papildus ar vaistus reikia vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų ar sąveikų su kitais vaistais.
Magnis. Magnis yra esminis mineralas, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą. Magnio trūkumas organizme gali sukelti aritmijas ir padažnėjusį širdies daužymąsi, todėl papildai su magniu gali padėti palaikyti tinkamą širdies funkciją.
Kalis. Kalis taip pat yra svarbus elementas, kuris palaiko normalų širdies darbą. Kalis padeda reguliuoti kraujospūdį ir užtikrinti tinkamą širdies raumens veiklą. Šis elementas gali būti gaunamas ne tik su maistu (bananai, bulvės, avokadai), bet ir vartojant papildus. Per mažas ar per didelis kalio kiekis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, todėl nepaprastai svarbu palaikyti tinkamą jo lygį.
Omega-3 riebalų rūgštys. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios širdies sveikatai, nes jos padeda sumažinti uždegimą, reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Omega-3 galima rasti žuvų taukuose arba augalinės kilmės aliejuose (pavyzdžiui, linų sėmenų).
Širdies lašai. Taip pat yra ir širdies lašų, kurie gaminami žolelių, tokių kaip valerijonas, sukatžolė ar gudobelė pagrindu. Širdies lašai naudingi dėl savo raminamųjų savybių ir teigiamo poveikio širdies veiklai. Pavyzdžiui, Gudobelė ypač dažnai naudojama kaip natūralus preparatas širdies sveikatai palaikyti. Bet vis dėlto, žolelių preparatai gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl prieš pradedant juos vartoti būtina pasitarti su gydytoju.
Kiti preparatai. Taip pat yra ir daugybė kitų priemonių, gerinančių širdies funkciją, pavyzdžiui geležis ar preparatai cholesteroliui mažinti.
Nors papildai ir kiti preparatai gali būti naudingi, svarbu suprasti, kad maksimaliam rezultatui pasiekti būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo, pasirūpinti subalansuota mityba, užsiimti reguliaria fizine veikla ir vengti streso. Tik visapusiškai rūpinantis savo sveikata galima užkirsti kelią ligoms ir palaikyti gerą širdies veiklą.
Kaip palaikyti širdies sveikatą?
Palaikyti širdies sveikatą yra be galo svarbu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei užtikrinti gerą savijautą. Visų pirma, itin svarbi yra subalansuota mityba – rekomenduojama valgyti daug šviežių daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, liesos mėsos, žuvies (ypač turtingos omega-3 riebalų rūgštimis) ir vengti perdirbtų, riebaluose keptų maisto produktų bei cukraus. Fizinė veikla taip pat yra būtina širdies sveikatai – reguliari mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas bent keletą kartų per savaitę, padeda stiprinti širdies raumenį, reguliuoti kraujo spaudimą ir tuo pačiu palaikyti sveiką kūno svorį.
Be to, stresas taip pat gali padidinti širdies ligų riziką, todėl reikėtų praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai. Ir žinoma, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas. Be šių gyvenimo būdo pokyčių, svarbu ir reguliariai tikrinti savo sveikatą. Reguliarūs tyrimai gali padėti laiku pastebėti tam tikrus pakitimus ir užkirsti kelią galimoms problemoms. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti vartoti papildus, tokius kaip omega-3 riebalų rūgštys, magnio, kalio ar kofermento Q10 papildai, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių funkciją.
Šaltiniai:
- Massey PB. Dietary supplements. Med Clin North Am. 2002 Jan;86(1):127-47. doi: 10.1016/s0025-7125(03)00076-2. PMID: 11795085.
- Stanton RA. Supplements and Cardiovascular Health. Heart Lung Circ. 2015 Aug;24(8):736-9. doi: 10.1016/j.hlc.2015.05.007. Epub 2015 Jun 9. PMID: 26105989.
- Rosano GM, Rillo M, Leonardo F, Pappone C, Chierchia SL. Palpitations: what is the mechanism, and when should we treat them? Int J Fertil Womens Med. 1997 Mar-Apr;42(2):94-100. PMID: 9160219.
- Clementy N, Fourquet A, Andre C, Bisson A, Pierre B, Fauchier L, Babuty D, Angoulvant D. Benefits of an early management of palpitations. Medicine (Baltimore). 2018 Jul;97(28):e11466. doi: 10.1097/MD.0000000000011466. PMID: 29995805; PMCID: PMC6076186.
