Kokie būna hemorojaus simptomai? Kaip gydyti, atpažinti?
Hemorojaus tema yra aktuali daugeliui žmonių, nes ši būklė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių tiesiosios žarnos ir išangės ligų. Hemorojus gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie sukelia nemalonų diskomfortą ir gali paveikti gyvenimo kokybę. Ši liga gali būti skausminga, tačiau dažnai žmonės nedrįsta apie ją kalbėti ar ieškoti pagalbos, todėl svarbu suprasti, kaip atpažinti hemorojaus požymius ir kokie yra galimi gydymo būdai. Taigi, aptarkime pagrindinius hemorojaus simptomus, kurie padės laiku pastebėti šią problemą. Taip pat diagnostikos metodus ir įvairias gydymo galimybes – nuo paprastų namų priemonių iki medicininių intervencijų. Supratimas apie hemorojų, jo simptomus ir gydymą padės ne tik veiksmingai kovoti su šia liga, bet ir užkirsti kelią jos pasikartojimui ateityje.
Kas yra hemorojus?
Hemorojus yra būklė, kai išangės srityje esančios venos išsiplečia ir tampa uždegiminės, sukeldamos diskomfortą ar net skausmą. Šios venos natūraliai egzistuoja kiekvieno žmogaus kūne, tačiau kai jos patiria didesnį spaudimą - pavyzdžiui, dėl ilgalaikio sėdėjimo, vidurių užkietėjimo, nėštumo ar stipraus įsitempimo tuštinantis - jos gali išsiplėsti ir sukelti hemorojų.
Absoliučiai bet kas gali susidurti su hemorojumi. Žmonės, dirbantys sėdimą darbą (pavyzdžiui, vairuotojai ar biuro darbuotojai), sportininkai, užsiimantys sunkiąja atletika, o taip pat ir piktnaudžiaujantys alkoholiu ir greitu maistu gali susirgti šia liga. Hemorojaus gydymas reikalingas visais atvejais, net jei liga yra pradinėje vystymosi stadijoje ir neturi ryškių simptomų, kadangi uždelsus gali atsirasti įvairių komplikacijų. Tarp jų: polipai ir piktybiniai žarnyno navikai, hemorojaus trombozė, gausus kraujavimas, išangės įtrūkimai ir daug daugiau. Lengvesnės hemorojaus formos gali būti gydomos specialiais vaistais.
Ligos rūšys
Priklausomai nuo to, kurios hemorojaus rezginio sritys yra paveiktos, išskiriami šie hemorojaus tipai:
Vidinis hemorojus. Mazgai yra viduje, todėl ligos vystymasis pacientui gali būti nepastebimas. Paprastai sunkūs simptomai atsiranda tik antrajame etape, kai pradeda kristi vidiniai mazgai.
Išorinis hemorojus. Diagnozuoti šią patologiją daug lengviau, nes mazgai yra už išangės ribų ir sukelia diskomfortą jau pirmoje ligos stadijoje.
Kombinuotas hemorojus. Venų rezginiai pažeidžiami tiek išangės išorėje, tiek tiesiosios žarnos viduje. Pacientas gali jausti stiprų diskomfortą ir skausmą.
Priklausomai nuo eigos pobūdžio, išskiriamos ūminės ir lėtinės hemorojaus formos. Ūminė forma turi ryškių simptomų, todėl ją gana lengva nustatyti. O sergant lėtiniu hemorojumi, simptomai gali būti silpni ir panašūs į kitas virškinamojo trakto patologijas, o tai šiek tiek apsunkina diagnostiką ir gydymą. Tačiau daugeliu atvejų pacientas gali pats aptikti ligos simptomus, taip pat ir pirmajame vystymosi etape. Laiku negydant ūminės stadijos, ji tampa lėtinė, kuriai būdingi paūmėjimai su skausmu, niežuliu ir deginimu.
Hemorojaus priežastys
Pagrindinė hemorojaus vystymosi priežastis yra ūmūs ar lėtiniai kraujotakos sutrikimai, o dažniausiai prasta kraujotaka hemorojaus audiniuose yra susijusi su sėsliu gyvenimo būdu. Štai kodėl viena iš veiksmingų hemorojaus profilaktikos priemonių yra reguliarus fizinis aktyvumas. Išprovokuoti hemorojaus atsiradimą taip pat gali lėtinis vidurių užkietėjimas, užsitęsęs viduriavimas, prasta, nesubalansuota mityba, dažnas kavos ir alkoholio vartojimas, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas vienoje vietoje (dažniausiai dėl darbo pobūdžio).
Taip pat hemorojaus atsiradimo priežastimi gali būti ir antsvoris. Kartais šios problemos atsiradimą paskatina ir kai kurios sporto šakos: jodinėjimas, sunkioji atletika ar dviračių sportas. Na ir be abejo, neretai hemorojus atsiranda nėštumo metu, dėl pilvo organų spaudimo. Labai dažnai hemorojus pasireiškia vyresniems nei 45-50 metų žmonėms. Taip yra dėl to, kad organizmui senstant susilpnėja jungiamasis audinys dubens srityje. Na, o jei kalbėtume apie jaunesnius pacientus, jų hemorojaus atsiradimo priežastis beveik visada siejama su sėsliu gyvenimo būdu ir ilgalaikiu sėdėjimu prie kompiuterio.
Pagrindiniai hemorojaus simptomai
Pirmasis nerimą keliantis simptomas yra diskomforto jausmas išangėje. Nors vidinio ir išorinio hemorojaus požymiai šiek tiek skiriasi, tačiau pacientas beveik visada jaučia šiuos simptomus:
- Degimo ir niežėjimo pojūtis išangės srityje.- Gleivių ar kraujo atsiradimas einant į tualetą arba iškart po jo.
- Ryškūs gumbai išangės srityje.
- Skausmingi pojūčiai tuštinimosi metu, sėdint ar einant.
- Esant vidiniam hemorojui, pagrindinis simptomas yra kraujo atsiradimas iš išangės.
Esant išoriniam hemorojui, kraujavimas dažniausiai nepasireiškia, nes tuštinimosi metu mazgai nepažeidžiami. Dažniausiai aptinkami iki kelių centimetrų dydžio guzeliai, išangės srityje. Ūminiam hemorojui būdingi sunkūs simptomai, kuriuos lydi diskomfortas ir skausmas išangėje, o tuo tarpu lėtinio hemorojaus požymiai gali pasirodyti tik paūmėjimo metu.
Diagnostika
Hemorojaus diagnostika yra procesas, kurio metu gydytojas nustato, ar pacientas turi hemorojų, ir įvertina ligos sunkumą bei stadiją. Diagnostika dažniausiai prasideda nuo paciento anamnezės surinkimo, kur gydytojas klausia apie simptomus, tokius kaip kraujavimas iš išangės, niežulys, skausmas ir diskomfortas sėdint. Pacientui taip pat gali būti užduodami klausimai apie mitybą, vidurių užkietėjimą ir kitus gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali turėti įtakos hemorojaus atsiradimui.
Po anamnezės seka fizinis išangės ir tiesiosios žarnos tyrimas. Gydytojas atlieka išorinį išangės srities apžiūrėjimą, kad patikrintų, ar yra matomų hemorojaus mazgų, paraudimo, patinimo ar kitų požymių. Vidiniam hemorojui diagnozuoti gali būti atliekama apžiūra, kurios metu gydytojas įkiša pirštą į tiesiąją žarną, kad pajustų, ar yra išsiplėtusių venų ar kitų nenormalių struktūrų. Jei reikia detalesnės diagnostikos, gali būti naudojama anoskopija – procedūra, kurios metu į tiesiąją žarną įvedamas specialus instrumentas (anoskopas), leidžiantis gydytojui tiesiogiai apžiūrėti vidinę tiesiosios žarnos sritį ir įvertinti vidinių hemorojaus mazgų būklę. Sudėtingesniais atvejais ar kai kyla įtarimų dėl kitų žarnyno ligų, gali būti rekomenduojama atlikti sigmoidoskopiją ar kolonoskopiją, kurios leidžia detaliai ištirti didesnę žarnyno dalį. Tikslus hemorojaus diagnostikos procesas leidžia ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą.
Hemorojaus gydymo metodai
Pirmuosiuose hemorojaus vystymosi etapuose dažniausiai taikomas gydymas vaistais. Tai apima žvakučių, tepalų, kremų ir kitų vaistų, kurie gali sumažinti uždegimą, palengvinti skausmingus simptomus ir normalizuoti kraujotaką paveiktuose audiniuose, naudojimą. Be to, pacientui gali būti paskirti fermentai ir probiotikai, kurie normalizuoja virškinimo trakto veiklą. O esant trečiajai ir ketvirtajai hemorojaus stadijai reikės chirurginės intervencijos. Pasirengimo operacijai laikotarpiu pacientui skiriami skausmą malšinantys vaistai ir priešuždegiminiai tepalai, kurie padeda palengvinti būklę ir sumažinti simptomų sunkumą.
Žinoma, kompleksinis gydymas rodo geriausią poveikį, todėl proktologai vis dažniau taiko integruotą požiūrį į gydymą. Kartu su tradicine vaistų terapija gali būti naudojami įvairūs minimaliai invaziniai chirurginiai metodai, įskaitant:
Skleroterapija. Tai apima specialių vaistų įvedimą į pažeistus mazgus, kurie klijuoja venų sieneles ir sustabdo jų funkcionavimą.
Infraraudonųjų spindulių fotokoaguliacija. Procedūra, leidžianti greitai sustabdyti kraujavimą iš išangės dėl pažeistų kraujagyslių krešėjimo.
Ligatūra. Šis metodas naudojamas vidinio hemorojaus gydymui. Procedūros metu hemoroidiniai mazgai perrišami latekso žiedais. Tokiu būdu sustabdoma kraujotaka ir hemorojaus mazgai per kelias dienas išnyksta. Privalumas yra tas, kad pacientas beveik iš karto gali grįžti prie įprasto gyvenimo būdo.
Kalbant apie tradicinius hemorojaus gydymo metodus, jie gali būti naudojami tik pagal gydytojo nurodymus. Tai įvairūs žolelių nuovirai, losjonai ir tt. Tokie metodai, kaip taisyklė, yra skirti kovoti su uždegimu, tačiau nepadeda pašalinti ligos priežasties. Be to, kai kurių vaistų vartojimas gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Todėl neturėtumėte per daug pasikliauti tokiais metodais ir naudoti juos kaip pagrindinį gydymą.
Bet kokiu atveju gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į hemorojaus stadiją ir formą, taip pat į esamus simptomus ir susijusias patologijas. Jei nechirurginiai metodai neduoda reikšmingų rezultatų, pacientui skiriama chirurginė intervencija. Paprastai toks hemorojaus gydymas veiksmingiausias vėlesniuose etapuose – kai įvyko audinių pakitimų, kurių negalima pašalinti vien medikamentais. Paprastai operacijos atliekamos palyginti nedidelei pacientų grupei.
Hemorojaus pašalinimo operacija, vadinama hemoroidektomija, yra chirurginė procedūra, skirta pašalinti didelius ar sunkius hemoroidinius mazgus, kurie nemažėja arba sukelia didelį diskomfortą, skausmą ar kraujavimą, ir nepasiduoda kitiems gydymo metodams. Operacija atliekama ligoninėje, dažniausiai taikant bendrąją arba vietinę anesteziją. Procedūros metu chirurgas išpjauna pažeistas hemorojaus vietas, kurios gali būti tiek vidinės, tiek išorinės, ir susiuva žaizdas.
Po operacijos pacientas gali patirti skausmą, ypač pirmosiomis dienomis, todėl skiriami skausmą malšinantys vaistai. Be to, gali būti patariama laikytis specialios dietos, gerti daug skysčių ir vengti sunkaus fizinio krūvio, kad gijimo procesas būtų sklandus. Nors hemoroidektomija laikoma veiksmingu būdu pašalinti hemorojų, po operacijos gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, kol pacientas visiškai pasveiks. Tiksliai pasakyti per kiek laiko sugyja hemorojus neįmanoma, kadangi viskas priklauso nuo gydymo metodo, ligos sudėtingumo bei individualių paciento savybių.
Ar hemorojus praeina savaime?
Hemorojus gali praeiti savaime, ypač pasireiškia lengvesne forma ir jei imamasi tinkamų priemonių simptomams palengvinti, pavyzdžiui, keičiant mitybą ar gyvenimo būdą. Tačiau svarbu stebėti simptomus, nes kartais gali prireikti medicininės pagalbos ar net chirurginės intervencijos.
Prevencija
Hemorojaus prevencija yra svarbi siekiant išvengti šios nemalonios ir skausmingos būklės. Pagrindinis prevencijos tikslas – sumažinti tiesiosios žarnos venų spaudimą ir pagerinti žarnyno veiklą. Vienas iš svarbiausių prevencijos būdų yra tinkama mityba, praturtinta skaidulomis, kurios padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui – vienai pagrindinių hemorojaus priežasčių. Rekomenduojama į racioną įtraukti daug vaisių, daržovių, grūdų, ankštinių augalų ir viso grūdo produktų. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą, geriausia – vandens, kuris padeda minkštinti išmatas ir palengvina jų praeinamumą per žarnyną.
Be mitybos, svarbu ir reguliari fizinė veikla, kuri padeda pagerinti kraujotaką ir sumažinti venų spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Net ir paprastas kasdienis vaikščiojimas gali padėti išvengti hemorojaus atsiradimo. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo, ypač ant kieto paviršiaus, ir reguliariai daryti pertraukas bei judėti, ypač jei darbas reikalauja ilgo buvimo sėdimoje padėtyje. Venkite sunkių daiktų kėlimo ir per didelio fizinio krūvio, nes tai taip pat gali padidinti spaudimą tiesiosios žarnos venoms.
Kitas svarbus aspektas yra teisinga tuštinimosi praktika. Reikėtų vengti įtampos ir ilgo sėdėjimo ant tualeto, nes tai vėlgi, padidina spaudimą tiesiosios žarnos srityje. Taip pat patartina neignoruoti natūralaus noro tuštintis ir nedelsti, nes tai gali sukelti vidurių užkietėjimą ir padidinti hemorojaus riziką. Laikantis šių prevencijos priemonių, galima ženkliai sumažinti hemorojaus atsiradimo tikimybę ir išlaikyti gerą sveikatą.
Kaip ir kitų ligų, hemorojaus daug lengviau išvengti nei gydyti. Tad siekiant užkirsti kelią šiai būklei, pakanka laikytis ganėtinai paprastų taisyklių. Na, o jei jau pasireiškė hemorojaus simptomai - neatidėliokite vizito pas specialistą ir užsirašykite apžiūrai, kad gydymas būtų kuo greitesnis ir lengvesnis. Ir nepradėkite gydytis savarankiškai, kadangi tai gali būti pavojinga jūsų sveikatai.
Šaltiniai:
- Lohsiriwat V. Treatment of hemorrhoids: A coloproctologist's view. World J Gastroenterol. 2015 Aug 21;21(31):9245-52. doi: 10.3748/wjg.v21.i31.9245. PMID: 26309351; PMCID: PMC4541377.
- Lohsiriwat V. Hemorrhoids: from basic pathophysiology to clinical management. World J Gastroenterol. 2012 May 7;18(17):2009-17. doi: 10.3748/wjg.v18.i17.2009. PMID: 22563187; PMCID: PMC3342598.
- Stratta E, Gallo G, Trompetto M. Conservative Treatment of Hemorrhoidal Disease. Rev Recent Clin Trials. 2021;16(1):87-90. doi: 10.2174/1574887115666201021150144. PMID: 33087033.