Kokie yra skrandžio gripo simptomai?

Skrandžio gripas – tai dažnai pasitaikanti virusinė infekcija, sukelianti ūminį virškinamojo trakto uždegimą. Nors mediciniškai ši liga vadinama virusiniu gastroenteritu, dauguma žmonių ją vadina tiesiog skrandžio gripu. Ši infekcija nėra susijusi su tradiciniu gripu, kurį sukelia gripo virusai. Skrandžio gripą dažniausiai sukelia rotavirusai, norovirusai ar adenovirusai, pažeidžiantys virškinamąjį traktą.  

Skrandžio gripas yra itin užkrečiamas ir gali greitai plisti per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu. Simptomai paprastai pasireiškia staiga ir gali būti itin nemalonūs – pykinimas, vėmimas, viduriavimas bei pilvo skausmai dažniausiai tampa pagrindiniais ligos požymiais. Nors daugeliu atvejų liga praeina savaime per kelias dienas, kai kuriais atvejais ji gali sukelti pavojingas komplikacijas, o ypač pavojingas skrandžio gripas vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su silpnesne imunine sistema. Na, o šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius skrandžio gripo simptomus, jų trukmę, kada reikėtų kreiptis į gydytoją bei kokių priemonių imtis norint greičiau pasveikti.

Skrandžio gripo simptomai

Skrandžio gripas, dar vadinamas virusiniu gastroenteritu, dažniausiai prasideda staiga ir sukelia įvairius virškinimo bei bendro organizmo nusilpimo simptomus. O ligos intensyvumas priklauso nuo viruso tipo, organizmo atsparumo ir bendros sveikatos būklės.  

Pagrindiniai skrandžio gripo simptomai

Pykinimas – vienas pirmųjų skrandžio gripo požymių. Dažnai pasireiškia staiga, gali būti lydimas nemalonaus pojūčio skrandyje, silpnumo ar apetito praradimo. Pykinimas gali trukti kelias valandas ar net kelias dienas, priklausomai nuo infekcijos sunkumo.  

Vėmimas – dažnas skrandžio gripo simptomas, kuris padeda organizmui atsikratyti viruso ir toksinų. Vėmimas gali būti protarpinis arba dažnas, ypač pirmosiomis ligos dienomis. Tai pavojinga dėl didelio skysčių netekimo, kuris gali sukelti dehidrataciją, todėl naudinga būtų vartoti elektrolitų balansą atstatančius preparatus.

Viduriavimas – pagrindinis skrandžio gripo požymis, dažnai pasireiškiantis vandeningomis, dažnomis išmatomis. Viduriavimas gali tęstis nuo 1 iki 10 dienų, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Sunkiais atvejais viduriavimas gali būti labai intensyvus, todėl būtina gerti daug skysčių, kad išvengtumėte organizmo dehidratacijos.  

Kokie dar skrandžio gripo simptomai gali pasireikšti?

Nors pagrindiniai simptomai yra susiję su virškinimo sistema, skrandžio gripas dažnai sukelia ir kitų negalavimų:  

Pilvo skausmai ir spazmai – infekcija dirgina žarnyną, dėl ko atsiranda pilvo skausmai, kurie gali būti stipresni po valgio ar atsigėrus.  

Karščiavimas – kai kuriais atvejais skrandžio gripas gali sukelti nedidelį ar vidutinį karščiavimą (37,5–39°C). Karščiavimas rodo, kad organizmas kovoja su virusu. O jei temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka ilgiau nei kelias dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.  

Bendras silpnumas ir nuovargis – dėl dehidratacijos, prastos mitybos ir virusinės infekcijos organizmas išsenka, todėl ligonis gali jausti bendrą silpnumą, mieguistumą, apatiją.  

Galvos skausmas ir raumenų skausmai – šie simptomai dažnai lydi virusines infekcijas. Galvos skausmas gali atsirasti dėl skysčių netekimo ir karščiavimo, o raumenų skausmai – dėl organizmo kovos su virusu.  

Simptomų trukmė ir intensyvumas

Lengva forma – simptomai trunka 1–3 dienas, gali pasireikšti tik lengvas viduriavimas ar trumpalaikis pykinimas.  

Vidutinio sunkumo forma – simptomai išlieka apie 4–6 dienas, pasireiškia vėmimas, viduriavimas, vidutinio stiprumo pilvo skausmai.  

Sunkesnė forma – simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, dažnas viduriavimas ir vėmimas gali sukelti stiprią dehidrataciją, reikalaujančią medicininės pagalbos.  

Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę, tačiau svarbu stebėti savo organizmą ir imtis reikiamų priemonių, kad išvengtumėte komplikacijų. Jei simptomai stiprėja ar nepraeina per tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.  

Kada kreiptis į gydytoją?

Skrandžio gripas dažniausiai yra savaime praeinanti liga, tačiau tam tikrais atvejais gali kilti komplikacijų, reikalaujančių ir medicininės pagalbos. Ypač svarbu stebėti savo ar artimųjų būklę, jei simptomai trunka ilgiau nei įprasta ar yra labai stiprūs. Pavojingi požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti:  

Stipri dehidratacija  

Vėmimas ir viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali būti pavojinga, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema. Dehidratacijos simptomai - sausa burna ir lūpos, sumažėjęs ar visai sustojęs šlapinimasis, stiprus troškulys, galvos svaigimas ar alpimas, odos elastingumo sumažėjimas. 

Kraujo buvimas išmatose ar vėmimas krauju 

Jei viduriuojant išmatose matomas kraujas arba vemiate krauju, tai gali būti sunkesnės infekcijos, skrandžio opos ar net kraujavimo virškinamajame trakte požymis.  

Ilgai trunkantis ar didelis karščiavimas  

Jei kūno temperatūra pakyla virš 39°C arba išlieka aukšta ilgiau nei dvi dienas, tai gali rodyti antrinę infekciją, kuri gali reikalauti gydymo.  

Labai stiprus pilvo skausmas  

Nors pilvo spazmai yra įprastas simptomas, stiprūs, ilgai trunkantys ar aštrūs skausmai gali rodyti kitas ligas, pavyzdžiui, apendicitą ar žarnyno uždegimą.  

Ilgai trunkantys simptomai  

Jei viduriavimas, vėmimas ar silpnumas išlieka ilgiau nei tris dienas, tai gali būti ženklas, kad organizmas nesugeba kovoti su infekcija arba yra kita sveikatos problema, reikalaujanti gydytojo apžiūros.  

Kada vertėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą?  

• Jei skrandžio gripu suserga kūdikis, mažas vaikas ar pagyvenęs žmogus, ir pastebimi stiprios dehidratacijos požymiai.  
• Jei pacientas serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar širdies ligomis.  
• Jei kankina nuolatinis vėmimas be sustojimo.  
• Jei pasireiškia sumišimas, orientacijos sutrikimai ar stiprus mieguistumas.  

Kaip gydyti skrandžio gripą?

Skrandžio gripas yra virusinė infekcija, todėl specifinio gydymo nėra. Pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus, apsisaugoti nuo dehidratacijos ir padėti organizmui kuo greičiau atsigauti, todėl svarbu nuolat gerti skysčius. Tačiau kokius skysčius reikia vartoti, o kokių vengti?

Vartoti:

Vandenį – gerti mažais gurkšneliais, bet dažnai.  

Elektrolitų tirpalus – padeda atkurti prarastus mineralus ir druskas.  

Žolelių arbatas (ramunėlių, mėtų) – ramina skrandį ir mažina pykinimą.  

Sultinius – padeda gauti šiek tiek maistingųjų medžiagų.  

Vengti: 

Kavos ir alkoholio, nes jie gali dar labiau skatinti dehidrataciją.  

Pieno produktų, nes gali sukelti papildomą virškinamojo trakto dirginimą.  

Gazuotų ir saldintų gėrimų, nes jie gali sustiprinti viduriavimą.  

Nepaprastai svarbi ir tinkama mityba. Kai apetitas po truputį grįžta, svarbu pasirinkti lengvai virškinamą maistą. Rekomenduojami produktai: džiuvesėliai arba trapučiai, virti ryžiai, virta vištiena arba triušiena be prieskonių, bananai. Tačiau svarbu vengti riebaus, kepto, aštraus maisto bei šviežių vaisių ir daržovių su daug skaidulų ar ankštinių augalų, kurie gali sukelti pilvo pūtimą  

Taip pat nepamirškite pakankamai laiko skirti poilsiui. Kai sergate skrandžio gripu, organizmas patiria didelį stresą, todėl poilsis yra tiesiog būtinas, kad greičiau pasveiktumėte. Stenkitės gerti pakankamai skysčių, miegoti bent 8 valandas per parą bei vengti fizinio krūvio, kol pasijusite geriau.  

Vaistai simptomų palengvinimui 

Tam tikrais atvejais galima vartoti ir nereceptinius vaistus, bet tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. Galite vartoti:  

• Paracetamolį arba ibuprofeną – jei karščiuojate ar kamuoja stiprūs kūno skausmai.  
• Probiotikus – kurie gali padėti atkurti žarnyno mikroflorą po stipraus viduriavimo.  
• Preparatus nuo pykinimo – gali būti skiriami gydytojo, jei pasireiškia itin stiprus pykinimas.  
• Preparatus nuo viduriavimo – gali padėti sumažinti viduriavimą, tačiau jų nereikėtų vartoti be gydytojo rekomendacijos.  

Kaip apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų ligų?

Norint apsisaugoti nuo skrandžio gripo, peršalimo ir kitų virusinių ligų, svarbu laikytis kelių pagrindinių sveikatos priežiūros taisyklių. Rankų higiena yra viena efektyviausių apsaugos priemonių – dažnas rankų plovimas padeda sumažinti infekcijų plitimą. Taip pat verta vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir stiprinti imuninę sistemą sveika mityba, fiziniu aktyvumu bei pakankamu poilsiu.

Na o jei visgi susirgote, ypač naudingi yra gripo, streptokoko A ar COVID-19 testai, kurie gali padėti greitai nustatyti, ar simptomai yra susiję su gripo virusu ar kita infekcija, o tai leidžia imtis tinkamų gydymo priemonių. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti peršalimo ar gripo simptomus, naudingi įvairūs preparatai peršalimo simptomams lengvinti.

Šaltiniai:

• Flynn TG, Olortegui MP, Kosek MN. Viral gastroenteritis. Lancet. 2024 Mar 2;403(10429):862-876. doi: 10.1016/S0140-6736(23)02037-8. Epub 2024 Feb 7. PMID: 38340741.

• Eckardt AJ, Baumgart DC. Viral gastroenteritis in adults. Recent Pat Antiinfect Drug Discov. 2011 Jan;6(1):54-63. doi: 10.2174/157489111794407877. PMID: 21210762.

• Krenzer ME. Viral gastroenteritis in the adult population: the GI peril. Crit Care Nurs Clin North Am. 2012 Dec;24(4):541-53. doi: 10.1016/j.ccell.2012.07.003. PMID: 23089659; PMCID: PMC7172911.

• Zbinden A. Virale Gastroenteritis: Es muss nicht immer Norovirus sein [Acute Viral Gastroenteritis: Viruses Other Than Norovirus]. Praxis (Bern 1994). 2019;108(5):335-339. German. doi: 10.1024/1661-8157/a003182. PMID: 30940042.

• Clark B, McKendrick M. A review of viral gastroenteritis. Curr Opin Infect Dis. 2004 Oct;17(5):461-9. doi: 10.1097/00001432-200410000-00011. PMID: 15353966.

• Lieberman JM. Rotavirus and other viral causes of gastroenteritis. Pediatr Ann. 1994 Oct;23(10):529-32, 534-5. doi: 10.3928/0090-4481-19941001-06. PMID: 7838602.