Koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių?

2024 m. gruodžio 10 d., antradienis

Kraujo spaudimas – tai vienas pagrindinių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

Vaikų kraujo spaudimas. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90–110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) – 55–75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.

Paauglių kraujo spaudimas. Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100–120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60–80 mmHg diastoliniam spaudimui.

Suaugusiųjų kraujo spaudimas. Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.

Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130–140 mmHg sistoliniam ir 70–90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.

Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.

Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimo pokyčiai – tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas – gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija). Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis – 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.

Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija). Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta – sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis – žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.

Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl, pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra nuolat aukštas ar žemas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti priežastis ir pasiūlytų tinkamiausią gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos

Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės – ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija – gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą – vartoti mažiau druskos, reguliariai mankštintis, vengti rūkymo, sumažinti alkoholio vartojimą ir vengti streso.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis – tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai

Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas. Bet jei visgi mokate naudoti mechaninį spaudimo matuoklį, galite įsigyti B.WELL MED-63 matuoklį.

Automatiniai matuokliai

Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų – matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:

- Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.

- Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą. Itin patogus pasirinkimas gali būti OMRON RS4, automatinis riešinis kraujospūdžio matuoklis.

Pusiau automatiniai matuokliai

Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.

Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.

Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.

Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą. Puikus pasirinkimas gali būti Omron kraujospūdžio matuoklis.

Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau. Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau. Bet visgi, koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.

Šaltiniai:

Batton B. Neonatal Blood Pressure Standards: What Is "Normal"? Clin Perinatol. 2020 Sep;47(3):469-485. doi: 10.1016/j.clp.2020.05.008. Epub 2020 May 22. PMID: 32713445.

García-Orellana M, Valero R, Fàbregas N, de Riva N. Is "normal" arterial blood pressure "optimal" in all patients? Rev Esp Anestesiol Reanim (Engl Ed). 2020 Feb;67(2):53-54. English, Spanish. doi: 10.1016/j.redar.2019.11.006. Epub 2020 Jan 15. PMID: 31952812.