Lėtinis stresas: simptomai, priežastys ir kaip jį įveikti?

Lėtinis stresas destabilizuoja gyvenimą ir trukdo kasdienei veiklai. Be to, jis gali būti daugelio pavojingų ligų, įskaitant diabetą, hipertenziją ir infarktą, sukėlėjas. Susitvarkyti su stresinėmis situacijomis nelengva, bet to galima išmokti. Kas gali būti streso šaltinis ir kaip kovoti su šiuo nemaloniu pojūčiu?

TRUMPAI

- Stresas – tai visa organinių, medžiagų apykaitos, fiziologinių ir neuropsichinių sutrikimų, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai, vilkstinė. Nors paprastai stresas įsivaizduojamas neigiamai, jis taip pat gali turėti ir teigiamo poveikio, pavyzdžiui, gali mobilizuoti.

- Dėl streso suaktyvėja pagumburio-hipofizės-antinkščių ašis ir simpatinė nervų sistema. Dėl to kraujyje padidėja gliukozės kiekis, išsiskiria adrenalinas ir norepinefrinas.

- Ilgalaikis streso poveikis sukelia daugybę nepalankių fizinių ir psichologinių simptomų. Tai, savo ruožtu, gali sukelti daugybę rimtų ligų, pavyzdžiui, aterosklerozę, hipertenziją, diabetą, depresiją ar nerimo pojūtį.

Reikia gydytojo patarimo? Kreiptis

Stresas – kas tai?

Apie stresą visi žino iš patirties, tačiau bandymai jį aiškiai apibrėžti dažnai būna nesėkmingi. Streso samprata turi daug paaiškinimų – tiek psichologiniame, tiek medicininiame ar socialiniame kontekste. Visas šias reikšmes sujungia priimtina samprata, apibrėžianti stresą kaip organinius, medžiagų apykaitos, fiziologinius ir neuropsichinius sutrikimus, kuriuos sukelia agresyvūs veiksniai.

Paprastai stresas asocijuojasi su kažkuo neigiamu, tačiau jis turi ir teigiamą poveikį organizmui. Trumpalaikis stresas yra mobilizuojančio poveikio, skatina gyventi. Kita vertus, ilgalaikis ar per stiprus stresas yra destruktyvus. Tyrimai rodo, kad lenkai yra stipriai streso veikiama tauta – kas penktas Lenkijos gyventojas pripažįsta, kad stresą patiria kasdien. Negana to, didžioji dalis gyventojų negali su juo susitvarkyti.

Lėtinis stresas ir jo poveikis organizmui

Kodėl lėtinis stresas toks destruktyvus? Patofiziologiškai stresą sukeliantys dirgikliai suaktyvina pagumburio-hipofizės-antinksčių ašį. Pirma, pagumburis gamina kortikoliberiną (CRH), skatinantį hipofizę išskirti kortikotropiną (ACTH), o šis, savo ruožtu, skatina antinksčių žievę išskirti kortizolį – streso hormoną. Padidėjęs kortizolio kiekis yra imunosupresinio poveikio ir padidina gliukozės kiekį kraujyje.

Reaguojant į stresą, aktyvinama ir simpatinė nervų sistema. Dėl to antinksčiai pradeda išskirti adrenaliną ir norepinefriną. Šie neurotransmiteriai išplečia vyzdžius ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį.

Kokie yra streso simptomai?

Dažniausiai minima streso įtaka simpatinei nervų sistemai ir pagumburio-hipofizės-antinksčių ašiai, tačiau veikiant stresoriams mobilizuojamos bemaž visos žmogaus organizmo organų sistemos – kvėpavimo, raumenų, virškinimo ir kt. Dėl to galima pastebėti šiuos simptomus:

- padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas;

- paraudusi arba blyški oda;

- raumenų įtampa ir tremoras;

- džiūstanti burna;

- dažnas šlapinimasis;

- vidurių užkietėjimas ir viduriavimas;

- apetito stoka;

- nuovargis.

Stresas neigiamai veikia ne tik mūsų kūną, jis kenkia ir psichikai, nes sukelia tokius simptomus kaip:

- baimė, nerimas ir panika;

- depresija ir liūdesys;

- bejėgiškumas;

- nusivylimas;

- greita emocijų kaita;

- dirglumas;

- kaltės jausmas;

- koncentracijos ir atminties sutrikimai.

Ilgalaikio streso pasekmės

Užsitęsęs stresas gali sukelti rimtų ligų:

- diabetą;

- hipertenziją;

- infarktą;

- imuniteto susilpnėjimą;

- nevaisingumą;

- seksualinius sutrikimus;

- odos ligas;

- nutukimą;

- aterosklerozę;

- nemigą;

- spontaniškus galvos skausmus;

- virškinimo trakto sutrikimus (įskaitant dirgliosios žarnos sindromą);

- nerimą;

- depresiją;

- potrauminio streso sutrikimus.

Kas sukelia ilgalaikį stresą?

Kokios gyvenimo situacijos sukelia stresą? Kiekvienas stresą patiria esant skirtingoms situacijoms. Tačiau specialistams pavyko sudaryti įtemptų gyvenimo įvykių sąrašą. Štai keli stresorių pavyzdžiai – nuo stipriausių iki silpniausių:

- sutuoktinio mirtis;

- skyrybos;

- išsiskyrimas;

- įkalinimas;

- liga ar trauma;

- vedybos;

- atleidimas iš darbo;

- išėjimas į pensiją;

- darbo pakeitimas;

- paskolos paėmimas;

- vaiko išėjimas iš namų;

- sunkumai bendraujant su uošviais;

- ypatingi asmeniniai laimėjimai;

- asmeninių įpročių pakeitimas;

- sunkumai bendraujant su vadovu;

- užmigimo ir pabudimo laiko pasikeitimas;

- atostogos;

- Kalėdos.

Atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje, į sąrašą reikėtų įtraukti epidemiologinę būklę. Psichologai neabejoja, kad naujojo SARS-CoV-2 koronaviruso sukelta epidemija yra stipraus ir ilgalaikio streso, galinčio turėti neigiamos įtakos sveikatai, priežastis.

Be to, didžiulį stresą sukelia ir ginkluoti konfliktai, vykstantys šalyje ar gretimoje valstybėje. Baimė dėl savo ir šeimos narių gyvybės sukelia labai stiprų stresą, todėl gali pasireikšti potrauminio streso sindromas, nerimas.

Kaip gydyti lėtinį stresą?

Esama daug būdų, kaip įveikti stresą. Ir kiekvienas turėtų rasti sau tinkamą, nes, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Veiksmingiausi atsipalaidavimo būdai – sportas, joga su meditacijos elementais ir miegas.

Bet jeigu šie metodai nepadeda numalšinti streso, verta kreiptis į psichologą. Kartais užtenka vieno seanso su terapeutu, per kurį atpažįstamos ir įvardijamos stresinėse situacijose patirtos emocijos, – ir taip pašalinama įtampa.

LITERATŪRA

1. Putowski M., Podgórniak M., Padała O., Zawiślak J., Piróg M., Sadowska M. Stres i jego negatywny wpływ na rozrodczość człowieka. European Journal of Medical Technologies 2014; 3(4): 24–28.