Nemigos priežastys: kodėl mus kankina nemiga?

Nemiga yra miego sutrikimas, dėl kurio gali atsirasti ir kitos ligos. Nemiga apima negalėjimą užmigti, prastą miego kokybę, dažną atsibudimą nakties metu. Ji gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė (letinė). Lėtinę nemigą sukelia ligos, skausmas ir fiziniai negalavimai, depresija, nerimas, o trumpalaikei nemigai įtaką daro stresiniai aplinkos veiksniai, laiko zonų pasikeitimas, sezoniškumas ir tinkamo miego režimo nesilaikymas.

Dažniausiai pasitaikančios nemigos priežastys

Dažniausiai pasitaikančios nemigos priežastys, kodėl sutrinka miego ritmas ar suprastėja miego kokybė – besikeičiantys metų laikai, darbe patiriamas stresas ir įtampa bei amžius. Svarbu žinoti, kada keltis ir eiti miegoti, kad atsibustume žvalūs ir energingi. Kaip atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio? Kodėl kankina nemiga ir kada ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų? Skaitykite daugiau ir rasite atsakymus į šiuos klausimus.

Nemiga sukelta skausmo ir ligų

Skausmą ir diskomfortą sukeliančios ligos – neramių kojų sindromas, įtampos galvos skausmas, lėtinis raumenų ir sąnarių skausmas, naktinis kosulys atsiradęs dėl refliukso visa tai sukuria didelę tikimybę nemigai išsivystyti. Tokiais atvejais vaistininkai pataria laikiną problemos sprendimo būdą – migdomųjų vaistų vartojimą.

„Migdomuosius saugiausia vartoti 1 arba 2 mėnesius. Vis dar populiaru šiuos receptinius vaistus skirti kaip kasdienį nemigos sprendimo būdą. Verta paminėti, kad šie medikamentai nemigos negydo, o tik dirbtinai padeda užmigti. Dėl gana greito pripratimo prie migdomųjų žmogui reikia vis didesnės dozės, pradeda silpnėti atmintis, atsiranda bendravimo sutrikimų, vystosi toksikomanija ir suprastėja dėmesio koncentracija“, – pasakoja vaistininkė K. Šnirpūnienė.
Vaistai nuo traukulių, kardiologinis vaistas metoprololis, vaistai turintys didelį pseudoefedrino kiekį taip pat gali sukelti nemigą.

Nemiga ir nerimas – koks ryšys juos sieja?

„Taip pat labai dažnai pasitaikančios nemigos priežastys yra depresija, nerimas ir neurozė. Apie prasidedančius psichikos sutrikimus išduoda būtent nemiga. Į vaistinę kartais kreipiasi ką tik vaikelio susilaukusios mamos. Vieną jų skundėsi dvi savaites kankinančia nemiga nors dienos metu ji jaučiasi normaliai. Moterį nukreipėme pas gydytojus ir po kelių dienų moteris, po ją ištikusio nerimo priepuolio buvo išvežta į ligoninę. Šiai jaunai mamai buvo nustatyta pogimdyvinė depresija“, – pasakoja vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Nemiga, sukelta psichikos veiksnių yra gydoma mažomis antidepresantų dozėmis, antipsichozinais vaistais, psichoterapija arba kognityvinės elgesio terapijos metodais.

Ar miego kokybę gali paveikti sezonai, amžius ir gyvenimo būdas?

Metų laikai mūsų miegui daro išties didelį poveikį. Keičiantis dienoms, joms ilgėjant arba trumpėjant – kinta ir melatonino kiekis organizme. Pagrindinė šio hormono funkcija yra reguliuoti miego ir budrumo ciklus. Patekėjus saulei – melatonino gamyba sulėtėja, o sutemus pradeda imti miegas. Pakankamas šviesos kiekis dienos metu padeda sureguliuoti mūsų biologinį laikrodį.

Norintys pagerinti savo miegą turėtų vengti įvairių elektroninių prietaisų, kurie skleidžia dirbtinę šviesą, mat ši slopina melatonino gamybą. Tai ypač aktualu prie einant miegoti.

„Miego hormonas melatoninas gaminasi tamsoje, todėl miegui gali trukdyti telefono, televizoriaus ar net kompiuterio skleidžiama šviesa. Išjungti ryškią šviesą reikėtų bent dvi valandos iki miego. Jei vis tik nepasiseka užmigti be televizoriaus, palikite įjunktą tik garsą“, – teigia vaistininkė K. Šnirpūnienė.

Kodėl mus kankina nemiga naktimis, kokios yra kitos to priežastys? Anot vaistininkės, miego ritmui įtakos taip pat turi ir genai. Miego rimtą pakoreguoti gali įpročiai arba gyvenimo ritmas.

„Dažnai sulaukiu klausimų, kodėl būdami jauni miegodavome 10 valandų, o senstant užtenka pusės to laiko, kad išsimiegotume. Visiškai normalu, kad miego trukmė ima trumpėti kai žmogus sensta. 5 valandų miego tikrai užtenka, jei žmogus rytais jaučiasi pailsėjęs ir pasiruošęs darbui. Bet ryte savijauta prasta, užmigti buvo sunku, o naktį dažnai prabundate, miego kokybė netenkina net jei miegojote 9 valandas – tada galima įtarti nemigos pradžią. Organizmas nepailsi, jei miegama vos 4-5 valandas per parą ir taip keletą savaičių, tada gali prasidėti rimtesni sutrikimai“, – įspėja vaistininkė.

Patarimai, kaip rasti balansą ir pagerinti miego kokybę

Geriausiai nemigą spręsti yra ieškant balanso, vienas pagrindinių būdų gerinti miego kokybę yra subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Polinkis pervargti yra vienas dažniausių darbingo amžiaus žmonių kelių į nemigą.

Nemigos gydymas be vaistų

„Žmonės dirbantys intensyvų protinį darbą dažnai yra stipriai pavargę, tačiau jiems sunku užmigti. Tokiems žmonėms yra sunku atsiriboti nuo darbų ir patiriamų sunkumų. Jei darbo problemas sunku palikti darbe, prieš miegą užsiimkite raminančia, monotoniška arba nuobodžia veikla“, – sako K. Šnirpūnienė.

Jei kankina nemiga, vadovaukitės šia taisykle: skirkite 8 valandas darbui, 8 valandos turi būti skirtos poilsiui arba hobiams ir 8 valandos privalo tekti miegui.

Nedideli snūstelėjimai dienos metu ardo miego ritmą. Jį taip pat gali sutrikdyti ir nepakankamas fizinis aktyvumas, tad verta užsiimti sportu. Visai netinkamas žmonėms, turintiems polinkį į nemigą yra trumpas 15-90 minučių pietų miegas. Vis dėlto, jis puikiai atstato organizmo jėgas po sunkios fizinės veiklos.

Tikslingas įpročių keitimas padėtų net jei esate „pelėda“ ir negalite užmigti kol nepasidaro labai vėlu, o į darbą atsikelti anskti yra sunku. Net ir savaitgaliais, kai galite pamiegoti, kelkitės 6 valandą ryto, o užmigimo laiką po truputį ankstinkite. Taip ilgainiui bus lengviau įveikti „pelėdišką“ prigimtį, o organizmas pripras prie pastovaus ritmo.

Jei nemiga kankina dėl įtampos – padės vaistažolės ir vitaminai

Kaip kovoti su nemiga galite kitaip? Jei negalite užmigti dėl patiriamo streso ar įtampos, išbandykite vaistažolių preparatus. Vartokite tokias raminančias vaistažoles, kaip melisa, valerijonas, mėtos, preparatai turintys pasifloros ekstrakto, apyniai. Taip pat padėti gali magnis B6. Rekomenduojame prieš miegą išgerti preparatų sudėtyje, turinčių melatonino.

Gerinti organizmo būklę ir su stresu bei nemiga kovoti padės vitaminai nervų sistemai. Tai preparatai padedantys kovoti su įtampa ir suteikiantys raminantį efektą.

Vis dėlto yra vaistažolių, kurias reiktų vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, jonažolės arbatą, kuri gali pastiprinti arba susilpninti kitų vartojamų vaistų poveikį. Dėl vaistų suderinamumo galima kreiptis į vaistininką.