Nerimas: laikina emocija ar rimtas nervinis sutrikimas?
Nerimas – kiekvienam žmogui būdinga emocija. Nerimaujame, kai pakliūvame į stresinę situaciją, kuomet jaučiamės nejaukiai ir nepatogiai. Tačiau kartais ši būsena tampa nuolatiniu, varginančiu ligos simptomu, su kuriuo kovoti darosi itin sudėtinga. Paprastai nerimas skirstomas į normalų ir patologinį nerimą. Patologinis nerimo sutrikimas — tai nerimas, neturintis realios, aiškiai suprantamos priežasties. Toks nerimas dar vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu. Šį sutrikimą dažniau patiria moterys nei vyrai, jis gali pasireikšti nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.
Reikia gydytojo patarimo? Kreiptis
Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS)
Kai žmogų vargina generalizuotas nerimo sutrikimas, nerimas atsiranda be priežasties, jis dažnai nėra pagrįstas, kartais ir labai stipriai padidintas. Žmogus gyvena nuolatinėje nerimo būsenoje, laukdamas nemalonaus įvykio. Tai pradeda dominuoti ir jo mąstyme, todėl žmogus, susidūręs su stresinėmis aplinkybėmis, realistiškai negali įvertinti situacijos.
Generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai
Nemiga. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriais pasižymi nerimo sutrikimas yra pakitęs miego režimas. Žmogus, jaučiantis nuolatinį nerimą, blogai miega, jam sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja įvairūs sapnai.
Nuovargis. Esant mažam miego kiekiui bei nuolatinei stresinei būsenai žmogus, kurį kamuoja nerimo sutrikimai, dažnai jaučiasi pavargęs. Sergantysis jaučia bendrą organizmo silpnumą, jam sunku dirbti fizinį darbą bei aktyviai sportuoti.
Nuotaikų kaita. Dažna nuotaikų kaita arba nerimo priepuoliai yra dar vienas ligos simptomas. Sergantysis jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, todėl jo nuotaika ir emocinė būsena labai permaininga. Jaučiamas dirglumas, susierzinimas.
Dėmesio sutrikimai. Nerimo sutrikimas gali pasireikšti ir dėmesio koncentracijos stoka. Žmogui, jaučiančiam nerimą ir baimę sunku susikoncentruoti ir susitelkti į tam tikrus darbus, sudėtinga atlikti užduotis, kurios reikalauja susikaupimo ir atidumo. Dėl šios priežasties sergantiesiems nerimo sutrikimo ligomis sunkiau susirasti ilgalaikį darbą.
Fiziologiniai pokyčiai. Žmogų taip pat gali varginti ir dažnas šlapinimasis, didelis prakaitavimas, nervinis drebulys, galvos skausmai, padažnėjęs širdies ritmas ar nervinis pykinimas. Gali sutrikti ir kvėpavimas, pasireikšti nervinis dusulys.
Socialinis nerimas. Tai nerimo rūšis, kuri pasireiškia žmogaus vengimu bendrauti su žmonėmis. Tokie žmonės ypač vengia kontakto su nepažįstamaisiais. Socialinį nerimą išgyvenantiems atrodo, jog būnant žmonių miniose, visos akys yra nukreiptos būtent į juos – žmonės patiria stresą ir nesijaučia saugiai.
Nerimo sutrikimas gali atsirasti ir dėl per aukštų tikslų sau kėlimo, perfekcionizmo, žemo savęs vertinimo, baimės suklysti ar tokių situacijų, kaip perdėto streso dėl darbo praradimo.
Kartu su generalizuotu nerviniu sutrikimu dažnai pasireiškia ir socialinės fobijos (stipri tam tikrų veiksnių baimė) ar distimijos (ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas) simptomai. Galimi ir panikos priepuoliai, kurie pasireiškia traukuliais, galvos svaigimu, negebėjimu suvaldyti panikos jausmo. Ištikus panikos priepuoliui, reikia sulėtinti kvėpavimą ir bandyti nusiraminti bei pakeisti blogas mintis, į situaciją pažvelgti lyg iš šalies. Nervinį sutrikimą išgyvenantys žmonės taip pat gali pradėti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.
Nerimo sutrikimo atsiradimo priežastys
Nors nerimo sutrikimai tyrinėjami jau daugelį metų, iki šiol nėra nustatyta tikroji atsiradimo priežastis. Yra keletas teorijų, aiškinančių, kas daro įtaką tokiai žmogaus būsenai.
Viena jų teigia, kad nerimas atsiranda kaip atsakas į išorinius dirgiklius, veikiančius nervų sistemą. Tai gali būti smurtas, skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo netekimas, mokyklos ar gyvenamosios vietos pakeitimas.
Kita teorija aiškina, kad nerimas susijęs su kai kuriomis galvos smegenų cheminėmis medžiagomis, kurios transformuoja išorinės aplinkos dirgiklius ir iš čia nerimas išplinta į kitas galvos smegenų struktūras.
Trečioji teorija nerimo atsiradimą sieja su biologiniu polinkiu susirgti ir teigia, kad sutrikimas gali pasikartoti net keliose kartose.
Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas
Jaučiant vis pasikartojančius galimus nerimo sutrikimo simptomus, reikia kreiptis į gydytoją. Šis sutrikimas yra lėtinis, todėl jis reikalauja ilgalaikio gydymo. Nerimo sutrikimas gali būti gydomas dvejopai, atsižvelgiant į ligos simptomus, jos intensyvumą ir gydytojų rekomendacijas. Nerimo gydymas gali būti medikamentinis arba psichoterapinis.
Psichoterapinis gydymas. Tai pirminis gydymo būdas, siekiant išvengti nuolatinio medikamentų naudojimo. Šio gydymo metu daugiau dėmesio skiriama psichologinei paciento būsenai, jo nuotaikų kaitų kontrolei, nerimo priežasčių analizei, atsipalaidavimo technikoms. Šiuo atveju vaistai nuo nerimo — tai paties paciento psichologinės būsenos ugdymas, savęs analizavimas.
Medikamentinis gydymas. Dažniausiai naudojami vaistai nuo nerimo yra benzodiazepinai arba antidepresantai. Benzodiazepinių vaistų veikimas efektyvesnis ir turi daug mažesnį šalutinį poveikį. Gydymasis antidepresantais yra ilgalaikis procesas, trunkantis ne vienerius metus. Antidepresantai veikia atstatydami nervų sistemos neurotransmiterių (jais perduodami elektriniai impulsai) sklidimo greitį. Šie medikamentai padeda pašalinti elektrinių impulsų greitį stabdančias kliūtis, susidariusias dėl anksčiau patirto streso. Tiek antidepresantai, tiek benzodiazepinai vaistai nuo nerimo gali sukelti priklausomybės riziką, todėl vartoti juos reikėtų itin atidžiai ir tik gydytojui rekomendavus.
Ar yra būdų išvengti generalizuoto nerimo sutrikimo?
Atsargiai vartokite medikamentus. Visada paklauskite gydytojo/vaistininko, ar jums priskirti medikamentai gali sukelti nerimą.
Nepervarkite ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
Sportuokite, stenkitės sveikai maitintis. Įvairios sporto rūšys bei meditacija, taip pat ir subalansuota mityba yra naudingi veiksniai sveikai nervinei sistemai palaikyti.
