Nėštumo simptomai. Kaip suprasti nėštumo požymius?

Ar gali būti, kad laukiuosi? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų – kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos – tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Pykinimas rytais, jautrios krūtys, staigus nuovargis ar net keisti maisto troškimai – tai tik keli signalai, kuriuos siunčia besikeičiantis kūnas.  

Tačiau kaip atskirti nėštumo simptomus nuo paprastų hormoninių pokyčių ar streso sukeltų organizmo reakcijų? Kada verta atlikti nėštumo testą, o kada – kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius ir dažniausius nėštumo požymius.

Pagrindiniai nėštumo simptomai

Nėštumas – tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų – mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Bet visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas – silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Kitas labai dažnas simptomas – krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai – tamsesni ir jautresni.  

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Kitas dažnas požymis – staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.  

Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną – kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.  

Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą – atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Kada reikėtų atlikti nėštumo testą?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas – kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui – praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. 

Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas – tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju – galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.  

Kada kreiptis į gydytoją?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas – tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.  

Pirmasis vizitas pas gydytoją  

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:  

- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.  

- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.  

- Nustatoma numatoma gimdymo data.  

- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.  

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją? 

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:  

- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas – gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.  

- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai – gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.  

- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas – gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.  

- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) – gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.  

Kodėl svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją?  

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi – tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių – folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400–800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.  

Kitas itin svarbus papildas – geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas – omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. 

Kiti naudingi papildai – magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

Šaltiniai:

• Nissen M, Barrios Campo N, Flaucher M, Jaeger KM, Titzmann A, Blunck D, Fasching PA, Engelhardt V, Eskofier BM, Leutheuser H. Prevalence and course of pregnancy symptoms using self-reported pregnancy app symptom tracker data. NPJ Digit Med. 2023 Oct 11;6(1):189. doi: 10.1038/s41746-023-00935-3. PMID: 37821584; PMCID: PMC10567694.

• Sayle AE, Wilcox AJ, Weinberg CR, Baird DD. A prospective study of the onset of symptoms of pregnancy. J Clin Epidemiol. 2002 Jul;55(7):676-80. doi: 10.1016/s0895-4356(02)00402-x. PMID: 12160915.

• Gadsby R, Ivanova D, Trevelyan E, Hutton JL, Johnson S. Nausea and vomiting in pregnancy is not just 'morning sickness': data from a prospective cohort study in the UK. Br J Gen Pract. 2020 Jul 30;70(697):e534-e539. doi: 10.3399/bjgp20X710885. PMID: 32601054; PMCID: PMC7357866.

• Lutterodt MC, Kähler P, Kragstrup J, Nicolaisdottir DR, Siersma V, Ertmann RK. Examining to what extent pregnancy-related physical symptoms worry women in the first trimester of pregnancy: a cross-sectional study in general practice. BJGP Open. 2019 Nov 12;3(4):bjgpopen19X101674. doi: 10.3399/bjgpopen19X101674. Epub ahead of print. PMID: 31719117; PMCID: PMC6995862.

• Anderson J, Ghaffarian KR. Early Pregnancy Diagnosis. [Updated 2023 Jan 2]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan-. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK556135/