Koronavirusas perrašė gyvybės gelbėjimo taisykles: kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą?

Koronavirusas Lietuvoje įvedė kitokias gyvenimo taisykles. Reikalavimas laikytis atstumo vienam nuo kito ir raginimas vengti kontaktų, verčia apgalvoti subtilias kasdienybės situacijas. Kas nutiktų, jei gatvėje pamatytumėte staiga sunegalvusį žmogų? Kaip galėtumėte saugiai suteikti jam pirmąją pagalbą, nekeliant papildomo pavojaus sau ir gelbėjamajam?

Pirmoji pagalba – svarbi net ir per pandemiją

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė sako, kad kiekvienam vertėtų įsidėmėti kaip elgtis kritinėse situacijose: kaip sustabdyti kraujavimą, atlikti gaivinimą ar suteikti reikiamą pagalbą užspringusiam žmogui. 

„Tikrai pasitaiko atvejų, kai žmonės sunegaluoja viešosiose erdvėse ar blogai pasijunta, susižeidžia. Jei negalavimas rimtas, o šalia nėra artimųjų ar pažįstamų, žmogus, mokantis suteikti pirmąją pagalbą gali išgelbėti gyvybę. Ekstremalios situacijos, galbūt, pasitaiko ne dažnam, tačiau įvairūs sumušimai, lūžiai ar nudegimai – kur kas įprastesni kasdienybėje ir žinoti, kaip tokiu atveju padėti sau ar kitam – tikrai verta“, – sako I. Pociulienė.

Vaistininkės teigimu, svarbu atsižvelgti į laiką, kuriame dabar gyvename: koronaviruso pandemija į pirmos pagalbos teikimo procesą įnešė nemažai sumaišties. Todėl net ir žinantiems, kaip elgtis ištikus nelaimei, šiuo metu privaloma itin kruopščiai saugotis, kad iki minimumo būtų sumažinta koronaviruso perdavimo galimybė. Kandagi virusas plinta sparčiai, tiek tas, kuriam būtina skubi pagalba, tiek ir ją teikiantysis gali būti virusinės infekcijos nešiotojai, nors patys apie tai nieko nežino.

Jei vis tik pirmąją pagalbą tenka teikti ne gatvėje, o darbe ar namuose, tam galima pasiruošti iš anksto. Automobilyje, darbo vietoje, namuose ar vasarnamyje, kur leidžiama daug laiko, pravartu turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę. Žinoma, karts nuo karto reikia patikrinti, ar turimoje vaistinėlėje yra visos reikiamos priemonės ir įsitikinti, ar tikrai mokame jomis naudotis.

3 pagrindiniai pirmosios pagalbos principai

Vis dėl to, statistika rodo, kad pagrindinė problema, teikiant skubiąją pagalbą, yra žinių stoka.

Štai vieno iš didžiausių COVID-19 židinių Europoje – Didžiosios Britanijos – gyventojai teigia nepasitikintys savimi kritinėse situacijose ir mano, kad neturi pirmosios pagalbos įgūdžių. Tokį faktą patvirtina prieš kelis metus šioje šalyje atlikta apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad vos 5 proc. suaugusiųjų prireikus žinotų kaip padėti nukentėjusiajam.

Vaistininkė I. Pociulienė sako, kad tokia statistika jos nestebina. Moteris pataria prisiminti tris svarbiausius pirmosios pagalbos tikslus ir, svarbiausia, abejingai nepalikti nukentėjusiojo.

„Teikiant primąją pagalbą svarbiausia yra išsaugoti gyvybę, neleisti sveikatos būklei pablogėti ir užtikrinti gijimą – tokie esminiai principai turi būti įgyvendinti. Pamačius žmogų, ištiktą nelaimės ar esantį neaiškioje būklėje, pirmiausia reiktų nustatyti, ar jis sąmoningas – pakalbinti. Tuomet reikia įvertinti ar nesutrikusios gyvybinės funkcijos: ar žmogus kvėpuoja, ar jaučiamas jo širdies rimtas“, – pasakoja I. Pociulienė.

Jei žmogus, kuriam teikiama pagalba, yra be sąmonės, kyla įtarimas, kad sustojusi jo širdies veikla, nėra kvėpavimo, tuomet iškart privalu kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ir, kol ekipažas atvyks, palaikyti ryšį su pagalbos centro darbuotoju, kuris pateiks instrukcijas ir kartu vertins situaciją. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, reikia skubiai pradėti dirbtinį kvėpavimą, o jei kvėpavimas vyksta, tačiau yra sutrikęs, žmogų galima paguldyti ant šono, verčiant labai atsargiai keliese ir prilaikant galvą. Jei iš sužeistų vietų srūva kraujas, būtina stabdyti kraujavimą, o įtarus lūžius ar stuburo pažeidimus, jokiu būdu nejudinti kūno.

Būtina saugotis koronaviruso

Pandemijos akivaizdoje labiausiai neraminantis momentas teikiant pirmąją pagalbą, yra tai, kad teks artimai susidurti su nepažįstamuoju, kuris, nežinia, ar nėra užsikrėtęs koronavirusu. I. Pociulienė ragina būtinai padėti tiems, kuriems pagalbos reikia, tačiau nepamiršti ir savęs – šiuo laikotarpiu itin svarbu saugotis.

„Remiantis kitų šalių gerosios praktikomis, šiuo metu rekomenduojama iki visiško minimumo sumažinti savo ir žmogaus, kuriam padedate kvepavimą vienoje zonoje, jei įmanoma, atsisakyti galimybės atlikti gaivinimą burna-burna, nesiliesti prie kūno plikomis rankomis, ypač prie veido, nosies, burnos, atvirų žaizdų. Žinoma, patartina dėvėti vienkartines pirštines, jei esate be jų – vandeniui atsparų audinį, taip pat veido kaukes. Jei esate su akiniais, jie taip pat gali tapti apsauginiu barjeru“, – vardija vaistininkė.

Pasak jos, gaivinant nukentėjusįjį Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros pareigūnai rekomenduoja jo burną ir nosį pridengti audinio skiaute ar rankšluosčiu, kad po gilaus atodūsio ar kosulio, būtų kuo mažesnė koronoraviruso perdavimo tikimybė.

Svarbiausia – greita reakcija ir jokių medikamentų

Jei žmogus, kuriam reikalinga pirmoji pagalba, smarkiai kraujuoja, būtina itin greita reakcija – smarkus kraujavimas yra itin pavojingas žmogaus gyvybei, nes prarasti reikšmingą kiekį kraujo galima itin greitai. tokiu atveju, būtina kviesti medikus, o jų laukiant – užspausti kraujuojančią žaizdą arba maždaug 5 cm virš jos, užveržti diržu ar audiniu. Tokią kraujavimo stabdymo techniką galima naudoti visuomet, išskyrus, kai susižeidusysis stipriai kraujuoja pilvo srityje.

Jei kraujas liejasi iš vietos, kur galimas atviras lūžis, svarbu stabdnat kraujavimą nejudinti nukentėjusiojo kūno.

„Dar vienas atvejis, kai reikia žaibiškos reakcijos, yra pirmoji pagalba užspringus. Jei užpringusysis kosti, reikia leisti jam tai daryti kaip įmanoma laisviau: leiskite išsivalyti kvėpavimo takams, iš jų turi pasišalinti tai, kas sukėlė užspingimą. Jei pastebėjote, kad žmogus nebegali laisvai kvėpuoti, mėlsta, būtina imtis veiksmų: palenkti per juosmenį žmogų į priekį ir 5 kartus stripriai tarp menčių ranka trenkti į nugarą. Jei situacija negerėja, reiktų apkabinti per juosmenį iš nugaros, savo delnus sugniaužti į kumščius ir virš bambos pilvo srityje 5 kartus stipriai suduoti į gylį ir į viršų. Jei po šių veiksmų žmogus vis dar užspringęs, būtina iškart kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – perspėja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Ji pabrėžia, kad bene vienintelė ir didžiausia klaida, kokią tik galima padaryti teikiant pirmąją pagalbą – yra bandymas pagydyti sunegalavusįjį savo vartojamais vaistais.

„Net jei ir stengiatės vardan nukentėjusiojo, jokiu būdu nesiūlykite jam vartoti svetimų medikamentų. Juk nežinote, kokia yra žmogaus sveikatos būklė, tolerancijos veikliosioms medžiagoms. Siūlydami bet kokius vaistus, stirpiai rizikuojate pabloginti situaciją“, – sako I. Pociulienė.

Ji ragina medikamentų skyrimą ar rekomendacijas visuomet palikti gydytojui arba vaistininkui.