Plaučių uždegimas - simptomai bei gydymas

Plaučių uždegimas, dar žinomas kaip pneumonija, yra rimta kvėpavimo sistemos liga, kuri gali paveikti bet kokio amžiaus žmones ir gali sukelti net mirtį. Ši liga pasireiškia, kai bakterijos ar virusai patenka į alveoles. Plaučių uždegimas yra pakankamai dažna liga, ypač šaltuoju metų laiku, kai susidaro palankios sąlygos virusams ir bakterijoms plisti. O šiame straipsnyje aptarsime plaučių uždegimo simptomus, priežastis bei gydymo būdus.

Plaučių uždegimas - kas tai?

Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra infekcinė kvėpavimo takų liga, kuri paveikia plaučių audinį, ypač alveoles. Esant uždegimui, alveolės užsipildo skysčiais ar pūliais, todėl plaučiai praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo pagrindinę funkciją – užtikrinti efektyvų deguonies tiekimą organizmui. Ši liga gali būti sukelta įvairių patogenų: bakterijų, virusų ar net toksinių medžiagų patekimo į plaučius.

Plaučių uždegimo rizika ypač didelė tam tikroms grupėms: kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas silpniau kovoja su infekcijomis bei žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu. Be to, plaučių uždegimo rūšių ir sukėlėjų įvairovė yra pakankamai didelė, todėl gydymas kiekvienu atveju gali būti individualus. 

Plaučių uždegimas - simptomai

Plaučių uždegimo simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo ligos sukėlėjo, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Tačiau pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia, yra karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys. Karščiavimas dažnai pasireiškia kartu su šaltkrėčiu ir prakaitavimu. Kosulys gali būti sausas arba lydimas skreplių, kuriuose kartais gali būti matomos ir kraujo priemaišos. Dusulys atsiranda, nes alveolėms užsipildžius skysčiais, sumažėja deguonies įsisavinimo efektyvumas. Kita vertus, plaučių uždegimo simptomai be temperatūros taip pat galimi.

Be pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas dažnai sukelia bendrą silpnumą, nuovargį ir raumenų skausmus, panašius į tuos, kurie būdingi peršalimui ar gripui. Kai kurie pacientai gali jausti krūtinės skausmą, kuris paaštrėja kosint ar giliai įkvepiant. Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti sunkiau atpažįstami – jie gali pasireikšti dirglumu, vangumu, apetito praradimu ar vėmimu.

Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas kartais pasireiškia neįprastais simptomais, tokiais kaip sumišimas ar dezorientacija, net jei kiti požymiai yra lengvi. Dėl šios priežasties, atsiradus simptomams, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes laiku pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti komplikacijų riziką. Plaučių uždegimo simptomai dažnai būna panašūs į gripo ar peršalimo požymius, tačiau jų stiprumas ir trukmė, taip pat kartu esantis dusulys, yra ženklas, kad situacija gali būti kur kas rimtesnė.

Plaučių uždegimo priežastys ir rizikos veiksniai

Plaučių uždegimas atsiranda dėl įvairių patogenų, kurie įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinių uždegimą. Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra bakterijos ir virusai, kurie gali būti perduodami tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu, oro lašeliniu būdu arba netiesiogiai – per užterštus paviršius. Tarp bakterijų, pagrindinė kaltininkė yra Streptococcus pneumoniae, kuri dažniausiai sukelia bendruomenėje įgytą pneumoniją. Tuo tarpu virusinė pneumonija gali būti sukelta gripo, respiratorinio sincitinio viruso (RSV) ar net koronavirusų, kaip pastebėta per COVID-19 pandemiją.

Rizikos veiksniai, didinantys plaučių uždegimo tikimybę, gali būti įvairūs. Vienas svarbiausių – nusilpusi imuninė sistema, kuri būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems ŽIV/AIDS ar gydomiems chemoterapija. Be to, ir lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies nepakankamumas, taip pat padidina riziką. Žinoma, didesnę tikimybę susirgti plaučių uždegimu turi ir rūkaliai, nes rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus ir sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra hospitalizacija. Ligoninėse įgytos pneumonijos gydymas dažniausiai būna sudėtingesnis ir reikalauja ypatingos priežiūros.

Plaučių uždegimo diagnostika - kaip atpažinti šią klastingą ligą?

Plaučių uždegimo diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės anamnezės ir fizinės apžiūros. Gydytojas klausia apie paciento simptomus, jų trukmę ir stiprumą, taip pat apie galimą kontaktą su infekuotais asmenimis. Fizinės apžiūros metu stetoskopu klausomi plaučiai, siekiant aptikti būdingus garsus, kurie rodo galimą uždegimą.

Tikslesnei diagnozei nustatyti gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Pirmasis žingsnis dažnai yra krūtinės ląstos rentgenograma, kuri leidžia įvertinti uždegimo lokalizaciją, dydį ir pobūdį. Jei situacija sudėtingesnė, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, kuri pateikia detalesnį plaučių vaizdą. Žinoma, gali būti atliekami kraujo tyrimai, kurie padeda atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės.

Dar vienas svarbus tyrimas yra skreplių pasėlis. Jie leidžia nustatyti tikslų sukėlėją ir, jei reikia, pritaikyti tinkamus antibiotikus. Taip pat gali būti atliekama pulsoksimetrija – neskausmingas būdas, skirtas matuoti deguonies kiekį kraujyje.

Plaučių uždegimo gydymas

Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas visuomet išlieka toks pat – pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kiekvienu atveju svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad liga neprogresuotų ir nepakenktų organizmui dar labiau, sukeliant komplikacijas.

Medikamentinis gydymas yra pagrindinis būdas kovoti su plaučių uždegimu. Jei uždegimą sukelia bakterijos, gydytojas paskiria antibiotikus. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau esant sunkesnei pneumonijai gali būti skiriami ir antibiotikų deriniai. O virusinės pneumonijos atveju skiriami antivirusiniai vaistai. Esant reikalui gali būti skiriama ir deguonies terapija.

Gydymas taip pat gali būti ir simptominis. Jis apima priemones, skirtas sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento savijautą. Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie taip pat padeda sumažinti skausmus. Jei kosulys labai vargina, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie padeda suskystinti skreplius ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.

Žinoma, svarbus ir gyvenimo būdas. Pacientui rekomenduojamas poilsis ir lovos režimas, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. O gausus skysčių vartojimas padeda atstatyti prarastus skysčius ir skystina skreplius, palengvindamas jų pašalinimą. Na, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei pacientas priklauso rizikos grupėms arba susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo nepakankamumas. Gydymo trukmė ir sudėtingumas labai priklauso nuo individualių aplinkybių, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti ligos eigą.

Komplikacijos

Nors daugeliu atvejų plaučių uždegimas sėkmingai išgydomas, ši liga gali sukelti ir rimtų komplikacijų, ypač jei nėra gydoma laiku arba jei paciento sveikatos būklė yra labai silpna. Viena dažnų komplikacijų yra pleuritas, kai uždegimas iš plaučių išplinta į pleuros membranas, apsupančias plaučius. Tai gali sukelti intensyvų skausmą krūtinės srityje ir apsunkinti kvėpavimą.

Kita rimta komplikacija – plaučių abscesas, kai infekcijos paveiktoje plaučių dalyje susidaro pūlių sankaupa. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pacientams su nusilpusia imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Absceso gydymas reikalauja ilgalaikės antibiotikų terapijos, o kai kuriais atvejais gali būti atliekama chirurginė intervencija. O kvėpavimo nepakankamumas yra viena pavojingiausių komplikacijų, kai plaučiai nebegali aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu. Be to, jei pneumoniją sukėlė bakterijos, jos gali išplisti už plaučių ribų ir sukelti sepsį – pavojingą organizmo sisteminę reakciją, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.

Vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams su lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas dažnai palieka ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Todėl svarbu ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir tinkamai atsistatyti po ligos. Reabilitacijos laikotarpiu gali būti rekomenduojami specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys atkurti plaučių funkciją.

Šaltiniai:

• Miyashita N. Atypical pneumonia: Pathophysiology, diagnosis, and treatment. Respir Investig. 2022 Jan;60(1):56-67. doi: 10.1016/j.resinv.2021.09.009. Epub 2021 Nov 5. PMID: 34750083.

• Lahti E, Peltola V, Virkki R, Ruuskanen O. Influenza pneumonia. Pediatr Infect Dis J. 2006 Feb;25(2):160-4. doi: 10.1097/01.inf.0000199265.90299.26. PMID: 16462295.

• Carden DL, Smith JK. Pneumonias. Emerg Med Clin North Am. 1989 May;7(2):255-78. PMID: 2653800.

• Cunha BA. Pneumonia in the elderly. Clin Microbiol Infect. 2001 Nov;7(11):581-8. doi: 10.1046/j.1198-743x.2001.00328.x. PMID: 11737082.

• Schmidt-Ioanas M, Lode H. Treatment of pneumonia in elderly patients. Expert Opin Pharmacother. 2006 Apr;7(5):499-507. doi: 10.1517/14656566.7.5.499. PMID: 16553566.

• Aoun M, Klastersky J. Drug treatment of pneumonia in the hospital. What are the choices? Drugs. 1991 Dec;42(6):962-73. doi: 10.2165/00003495-199142060-00005. PMID: 1724642.