Sumažėjęs gyventojų fizinis aktyvumas didina hemorojaus atvejų skaičių
2020 m. pasaulį užvaldžiusi pandemija ir gyvenimas po jos pakoregavo kasdienį žmonių gyvenimo ritmą. Medicinos specialistai pastebi, kad stiprėjant nuotolinio darbo poreikiui ir daugiau laiko praleidžiant namuose, taip pat sumažėjus fiziniam krūviui, keičiantis įprastam mitybos ritmui, atsiranda tikimybė dažniau susidurti su hemorojumi arba šios ligos paūmėjimu.
Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Ši liga dažniau siejama su žmonėmis, kurie dirba nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuoja ir skundžiasi vidurių užkietėjimu.
„Per pandemiją išties padaugėjo besiskundžiančių hemorojaus simptomais. Žmonės dažniausiai kreipiasi pastebėję kraują tuštinimosi metu ar po jo, bijodami, kad jiems vėžys. Dažniausiai kraujavimas tuštinimosi metu yra hemorojaus simptomas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ir kitų ligų – uždegiminės žarnyno ligos ar žarnyno vėžio – išraiška. Todėl turint tokį nusiskundimą, ypatingai, kai jis vis kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją diagnozės patikslinimui“, – komentuoja internetinės klinikos „Dimedic“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis atkreipia dėmesį, kad hemorojus gali būti vidinis ir išorinis.
„Paprastai vidinis hemorojus nėra skausmingas, bet dažniau kraujuoja. Išorinis – dažniausiai labai skausmingas ir linkęs komplikuotis tromboze ar nekroze. Jei kraujas dėl įvairių priežasčių ilgai užsistovi mažajame dubenyje, venų sienelės, jungiamasis audinys, raumenys persitempia ir dėl to padidėja mazgai, sukeldami nemalonius simptomus: skausmą, niežulį, deginimą“, – aiškina jis.
Lengvos stadijos hemorojus gali būti gydomas namuose
Šeimos gydytoja ramina, kad labai išsigąsti nereikėtų – lengvos stadijos hemorojus nereikalauja jokio ypatingo gydymo. Dažnai jis praeina pats, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Norint, kad liga neatsinaujintų, reikia stengtis išlaikyti sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos principus, vengti vidurių užkietėjimo.
J. Zeidotaitė taip pat atkreipia dėmesį į kasdienius žmonių įpročius. „Būtina gerti daug vandens ir valgyti skaidulingą maistą. Taip bus išvengiama vidurių užkietėjimo. Taip pat labai svarbu būti aktyviems, sportuoti. Kalbant apie medikamentinį gydymą, šiuo atveju tinka žvakutės ir kremai, turintys skausmą malšinantį, sutraukiantį, kraujavimą stabdantį, uždegimą slopinantį poveikį. Sunkesniais atvejais prireikia ir chirurginio gydymo. Bet net ir operacija gali nepadėti atsikratyti problemos visam laikui, jei nesilaikysime tam tikrų taisyklių“.
Gydytoja priduria, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau jeigu simptomai nepraeina per savaitę arba jeigu liga kartojasi dažnai, stebimi guzeliai išangės srityje, tuomet būtina šią problemą spręsti su medikų pagalba.
Kokių priemonių imtis, kad hemorojus nepasikartotų?
Vaistininkas primena, kad hemorojaus profilaktika reikalauja asmeninės atsakomybės – jei pacientas nesiims elementarių profilaktikos priemonių, hemorojus sugrįš. Ypatingai svarbi vidurių užkietėjimo profilaktika, mat sunkiai tuštinantis didėja spaudimas tiesiosios žarnos kraujagyslėse, dėl to būtina didinti išmatų tūrį.
„Išmatų tūrį žarnyne didina brinkstančios skaidulinės medžiagos, pvz., balkšvųjų gysločių sėklų luobelės. Jas patartina pradėti vartoti nuo pusės arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 10 gramų per dieną, greitai išmaišant vandenyje ir iš karto išgeriant. Alternatyva yra linų sėklos – jas nemaltas po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną reikia užgerti pusantros stiklinės vandens. Toks vandens kiekis privalomas, kad neužkietėtų viduriai. Gardžių ir sveikų salotų galima paruošti iš laminarijų, ypač kai organizme trūksta jodo, kalio, geležies“, – pabrėžia K. Beržinis.
„Labai vertingi pusryčiai ruošiami iš stambaus malimo grūdų, smulkintų džiovintų vaisių ir stambiai smulkintų riešutų, išskyrus žemės riešutus. Imame po 2 valgomuosius šaukštus, užpilame nakčiai vandeniu, kad tik vos apsemtų. Ryte gardiname jogurtu ar kefyru“, – rekomenduoja vaistininkas.
Vaistininkas pataria nepamiršti vaisių ir daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, jų sulčių, raugintų daržovių, taip pat sėlenų – ypač avižų bei miežių – naudos. Šios sėlenos ne tik sustiprina imuninę sistemą, bet ir suriša bei pašalina medžiagų apykaitos produktus ar iš išorės gautas nuodingas medžiagas, sulaiko žarnyne vandenį, skatina virškinamojo trakto peristaltiką. Per dieną vaistininkas pataria vartoti iki 40 g sėlenų, tačiau atkreipia dėmesį, kad jos yra nevartojamos sergant žarnyno uždegiminėmis ligomis. K. Beržinis taip pat primena, kad prieš vartojant vidurius laisvinančių augalų – velniapupių lapų, šaltekšnių žievės, alavijų sulčių, šunobelių vaisių, rabarbarų šaknų – preparatus, būtina pasitarti su vaistininku, nes kartais tokias priemones vartoti yra draudžiama.
Vaistininko rekomenduojami receptai
K. Beržinis atkreipia dėmesį, kad hemorojaus gydymui ir profilaktikai būtina stiprinti ir kraujagyslių sieneles – tam tinka erškėčių vaisių užpilas. Šis receptas yra lengvai paruošiamas namuose: vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų kavamale erškėčių vaisių iš vakaro reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens. Ryte per dvigubą marlę perkoštą užpilą išgerti per 2–3 kartus – galima pagardinti medumi.
„Jau daug metų savo pacientams bandau įpiršti gamtos dovaną venoms, kurios vaistinėje nenusipirksi – tai lazdyno lapai. Jie renkami birželį–liepą. 2 valgomuosius šaukštus džiovintų smulkintų lapų reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens, uždengti pusvalandžiui ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.
Kaip K. Beržinis kiekvienai šeimai taip pat siūlo vasarą pasigaminti jonažolių aliejaus, kuris tinka ne tik hemorojaus gydymui, bet ir nudegimams, nudrėskimams, negyjančioms žaizdoms gydyti, dalindamasis receptu: „šviežius jonažolių žiedus sudėti į stiklainį, užpilti rafinuotu saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi taip, kad apsemtų žiedus 2–3 cm. Uždengti ir laikyti saulėtoje vietoje 1–1,5 mėnesio, reguliariai pavartant. Ekstraktas turi būti išsirpusių vyšnių spalvos. Perkošti per tankų audinį, palaukti, kol atsiskirs aliejinis sluoksnis nuo vandeninio ir juos atskirti. Aliejinę ištrauką laikyti šaldytuve“.