Sveiki namai: kas tai ir kaip jie turi atrodyti? Atsako vaistininkė

Aplinka, kurioje gyvename ir dirbame, svarbi ne tik mūsų savijautai, nuotaikai, darbingumui, bet ir sveikatai. Vaistininkė pataria, kaip tinkamai sureguliuoti oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir kitus namų parametrus, kad nekamuotų ligos.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, suaugusiam žmogui optimali patalpų temperatūra yra vidutiniškai 18-25 °C, šaltuoju metų laiku – 18-22 °C, o šiltuoju – 22-25 °C.

„Skirtinguose kambariuose rekomenduojama palaikyti skirtingą temperatūrą, pvz., miegamajame ji turėtų būti žemesnė, kad miegas būtų kokybiškas, darbo kambaryje taip pat neaukšta, kad darbingumas būtų geresnis, o vonios kambaryje – aukštesnė. Santykinė oro drėgmė turi būti 40-60 proc.“, – pataria ji.

Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos – lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

„Kuo oras sausesnis, tuo aplinkoje daugiau dulkių, alergenų, atitinkamai tuo didesnė ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai. Kai temperatūra labai aukšta, atsiranda žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, organizmas netenka vandens ir elektrolitų, iškyla šilumos smūgio pavojus. Būtent todėl vasarą vaistinėse ir pas gydytojus netrūksta žmonių su širdies permušimais, sunkiai kontroliuojamu kraujospūdžiu bei dideliu silpnumu“, – pažymi vaistininkė.

Kas nutinka nesilaikant patalpų higienos normų?

Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Esant žemai temperatūrai, didėja patalpų oro drėgmė, kambariuose atsiranda pelėsis, kurio sporos patekusios iš aplinkos į kvėpavimo takus sukelia alergiją ir astmą.

„Temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą“, – teigia K. Šnirpūnienė.

Dėl neįprastai mūsų klimatui aukštos temperatūros vasarą, nemažai žmonių namuose įsirengia kondicionierius su vėsinimo funkcijomis, o žiemą temperatūrai kambariuose padidinti naudoja šildytuvus. Pasak vaistininkės, svarbiausia, kad temperatūrų skirtumas skirtinguose kambariuose nebūtų didesnis nei 4-5 °C tam, kad organizmas nepatirtų streso.  

„Vasarą nuolat sulaukiame žmonių su skaudančiomis gerklėmis, sprando skausmais, nes kondicionieriai būna nustatyti vėsinti per daug žemas temperatūra. Žiemą šildytuvu dažniausiai šildomas tik vienas pagrindinis kambarys, o kiti būna šalti, dėl to irgi atsiranda per didelis temperatūrų skirtumas ir žmonės lengviau suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis“, – atkreipia dėmesį ji.

Pandemija paskatino susirūpinti oro švara

Pandemija paskatino skirti daugiau dėmesio patalpų oro švarai, tiksliau – kaip iš jo pašalinti virusus. Su oro švarumo problema susiduria žmonės, sergantys bronchine astma, turintys sunkiai kontroliuojamą alergiją dulkių erkutėms, žiedadulkėms, gyvenantys prie judrių gatvių ir negalintys vėdinti kambarių. Ilgai nevėdintose patalpose, anot vaistininkės, atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.

„Sukurta nemažai prietaisų, skirtų valyti orą namuose. Patys paprasčiausi oro valytuvai praleidžia orą pro įvairius filtrus, kurie surenka ore esančias dulkes, gyvūnų plaukus, bakterijas, aerozolius ir kvapus. Ozono generatoriai iš aplinkoje esančio deguonies išgauna ozoną, kuris sąveikaudamas su virusais ir bakterijomis, juos paverčia deguonimi, be to, orui suteikia gaivumo lyg būtume miške“, – aiškina K. Šnirpūnienė.

Dar sudėtingesni įrenginiai, anot jos, yra UV prietaisai, kurie dezinfekuoja orą ir paviršius UV spinduliais naikindami pelėsio sporas, virusus, bakterijas. Tuo tarpu oro jonizatoriai neutralizuoja tabako dūmus, CO2, kitas kenksmingus medžiagas. Jonizatoriai naudojami oro kokybei gerinti, kai patalpoje veikia daug elektros prietaisų.

„Kai kurie mėgsta namie naudoti difuzorius, kuriuose eteriniai aliejai suskaidomi iki labai mažų lašelių ir su įkvėptu oru patenka ne tik į plaučius, bet ir į kraujotaką. Vis tik nerekomenduočiau šiuos prietaisus naudoti nuolatos – verčiau retai ir tikslingai. Be to, reikia ypatingą dėmesį skirti eterinių aliejų kokybei, kad šie neturėtų jokių cheminių priemaišų. Jei veikiant difuzoriui pajuntamas akių ašarojimas, čiaudulys, galvos skausmas, reiktų prietaisą išjungti ir kambarius išvėdinti, mat šie požymiai rodo, kad eterinis aliejus netinka ir galimai alergizuoja“, – perspėja K. Šnirpūnienė.

Namai – ne kosminė stotis

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, visi šie prietaisai turi ir savų trūkumų: filtrus reikia nuolatos keisti, dėl ko išauga prietaiso naudojimo kaina, per didelis ozono kiekis aplinkoje yra žalingas organizmui, nes sukelia krūtinės skausmą, dusulį, kosulį.

„UV spinduliai pavojingi bet kuriam gyvam organizmui, todėl aparato veikimo metu iš kambario reikia išeiti ne tik patiems, bet ir išnešti augalus, o po to gerai pravėdinti. Tuo tarpu, jei oro jonizavimo metu aplinkoje bus per daug dulkių ir drėgmės, pradės gamintis anijonai, kurie kartu su prilipusiomis dulkėmis nusės kvėpavimo takuose“, – tęsia ji ir priduria, kad nereikia namų paversti kosmine stotimi su idealia temperatūra, drėgme bei steriliu oru.  

Anot K. Šnirpūnienės, nuo pat gimimo mūsų organizmas mokosi prisitaikyti prie įvairios aplinkos temperatūros ir drėgmės, o nosis kaip tobulas filtras valo, šildo orą, pašalina nešvarumus, imuninė sistema, kasdien susidurdama su įvairiais virusais, bakterijomis, galimais alergenais, mokosi juos atpažinti ir „susidraugauti“ arba sunaikinti.

„Organizmo gebėjimo prisitaikyti prie įvairios aplinkos dėka mes galime gyventi labai įvairiose sąlygose ir dauguma šiuos gebėjimus išlaikome visą gyvenimą“, – reziumuoja ji.