Vitamino D trūkumas - simptomai ir priežastys

Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, yra ypatingai svarbus žmogaus organizmui, kadangi atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų. Vitaminas D yra būtinas sveikiems kaulams, stipriems raumenims, o taip pat imuninei sistemai ir bendrai savijautai palaikyti. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas, mitybos įpročiai ir aplinkos sąlygos vis dažniau sukelia vitamino D trūkumą. 

Net ir tose šalyse, kur saulės šviesa yra dažnas reiškinys, didelė dalis gyventojų kenčia nuo nepakankamo vitamino D kiekio organizme. Bet visgi, ši problema aktualesnė šaltuoju metų laiku ar regionuose, kur saulės šviesos natūraliai būna mažiau. Tad pakalbėkime apie pagrindines vitamino D trūkumo priežastis, simptomus ir jų poveikį žmogaus sveikatai.

Vitaminas D -  kas tai ir kam jis reikalingas?

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris išsiskiria savo svarba organizmo funkcijoms ir bendrai sveikatai. Be to, jis yra unikalus tuo, kad skirtingai nuo kitų vitaminų, gali būti tiek gaunamas su maistu, tiek sintetinamas odoje, kai ją veikia ultravioletiniai (UVB) saulės spinduliai. Vitaminas D turi dvi pagrindines formas:

Vitaminas D2 (ergokalciferolis), randamas augaluose, o taip pat grybuose ar mielėse.

Vitaminas D3 (cholekalciferolis), natūraliai gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto, pavyzdžiui, riebios žuvies ar kiaušinių.

Vitaminas D reguliuoja daugelį organizmo procesų. Jis padeda įsisavinti kalcį ir fosforą iš maisto ir palaiko sveiką kaulų struktūrą. Be to, jis stiprina imuninę sistemą - padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir uždegimais. O taip pat vitaminas D palaiko raumenų ir nervų funkciją - užtikrina sklandų signalų perdavimą nervų sistemoje.

Kodėl trūksta vitamino D?

Vitamino D trūkumas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, susijusių su gyvenimo būdu, mityba ar sveikatos būkle. Tad štai pagrindiniai veiksniai, kurie lemia šio svarbaus vitamino trūkumą:

Nepakankamas saulės šviesos poveikis

Viena pagrindinių vitamino D trūkumo priežasčių – nepakankamas saulės šviesos poveikis, ypač mūsų klimato zonoje. O žiemą saulės spindulių gauname ypatingai mažai, todėl organizmas tiesiog neturi galimybės natūraliai sintetinti šio vitamino. Be to, šiuolaikinis gyvenimo būdas – ilgos darbo valandos patalpose ir trumpas buvimas lauke – dar labiau sumažina natūralaus saulės poveikio laiką. Netgi šiltuoju metų laiku žmonės dažnai dėvi ilgus drabužius ir nuolat naudoja apsauginius kremus nuo saulės, kurie taip pat riboja galimybes gaminti vitaminą D.

Mitybos įtaka vitamino D trūkumui

Nors vitamino D galima gauti iš maisto, dažniausiai suvartojamas jo kiekis yra nepakankamas. Trūkumą gali lemti mažas vitamino D turtingų maisto produktų, tokių kaip riebios žuvys, kiaušinių tryniai ar pieno produktai, vartojimas. Žmonės, besilaikantys veganiškos dietos, dažnai susiduria su dar didesniu šio vitamino trūkumu, nes dauguma natūralių vitamino D3 šaltinių yra gyvūninės kilmės. O iš augalinių šaltinių gauti pakankamą normą yra sudėtinga. Taigi, subalansuota mityba, papildyta vitamino D turinčiais produktais ar maisto papildais, yra itin svarbi norint išvengti šio vitamino trūkumo.

Sveikatos būklės ir vitamino D trūkumas

Tam tikros sveikatos būklės taip pat gali riboti organizmo gebėjimą įsisavinti arba efektyviai naudoti vitaminą D. Virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip Krono liga ar celiakija, trukdo organizmui absorbuoti ir perdirbti šį vitaminą. Vitamino D efektyvumą organizme taip pat gali sumažinti ir inkstų bei kepenų ligos.

Amžiaus ir gyvenimo būdo įtaka

Vyresnio amžiaus žmonės yra didžiausioje rizikos grupėje dėl fiziologinių pokyčių. Jų oda tampa plonesnė ir mažiau jautri UVB spinduliams, todėl natūrali vitamino D sintezė mažėja. Taip pat jų gyvenimo būdas pakinta ir jie daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Kitas svarbus veiksnys yra nutukimas – antsvorio turintys asmenys vitaminą D pasisavina ne taip efektyviai. Be to, kai kurie vaistai, tokie kaip kortikosteroidai, ar vaistai nuo epilepsijos veikia vitamino D apykaitą. 

Vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumo simptomai gali būti įvairūs, todėl juos nesunku supainioti su kitų ligų požymiais, tačiau šio vitamino stygius gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. O vienas iš dažniausiai pasitaikančių simptomų – nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kuri nepriklauso nuo poilsio trukmės. Žmonės taip pat gali nuolat būti prastos nuotaikos ar net susidurti su depresija, nes vitamino D trūkumas yra tiesiogiai susijęs su sumažėjusia serotonino, dar vadinamo „laimės hormonu“, gamyba. 

Trūkumas taip pat dažnai pasireiškia kaulų ir raumenų problemomis: skausmu apatinėje nugaros dalyje, sąnariuose, raumenų silpnumu ar net mėšlungiu. Tokie požymiai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes mažėjantis kaulų tankis didina lūžių riziką. Vitamino D trūkumas taip pat silpnina imuninę sistemą – žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, gripu ar kitomis infekcijomis, o pasveikimo procesas tampa ilgesnis. Dar vienas požymis rodantis vitamino D trūkumą - prakaitavimas. Nors šis simptomas pasireiškia rečiau, visgi su juo taip pat galima susidurti.

Vaikams vitamino D trūkumas gali sukelti rachitą – kaulų minkštėjimą ir deformacijas, taip pat augimo sutrikimus. Ilgalaikės pasekmės dar pavojingesnės: nepakankamas vitamino D kiekis siejamas su osteoporoze, osteomalacija bei didesne širdies, diabeto ir autoimuninių ligų rizika. 

Kaip diagnozuoti vitamino D trūkumą?

Vitamino D trūkumas dažnai lieka nepastebėtas, nes jo simptomai gali būti nespecifiniai ir vystytis lėtai. Todėl, jei jaučiate nuovargį, kaulų ar raumenų skausmą, ar dažnai sergate, svarbu pasitikrinti vitamino D kiekį. Pagrindinis būdas nustatyti vitamino D kiekį organizme yra kraujo tyrimas. Normalus vitamino D lygis - 30–50 ng/ml (75–125 nmol/l). Lengvas trūkumas - 20–30 ng/ml (50–75 nmol/l). O sunkus trūkumas nustatomas kai kalciferolio kiekis mažesnis nei 20 ng/ml (mažiau nei 50 nmol/l).

Tačiau gydytojas gali įtarti vitamino D trūkumą ir pagal jūsų simptomus, pavyzdžiui:

- Lėtinį kaulų skausmą.

- Raumenų silpnumą.

- Polinkį į infekcijas.

Bet visgi, tiksliai nustatyti ar jums trūksta vitamino D -  prireiks atlikti kraujo tyrimą.

Kaip užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį?

Pakankamas vitamino D kiekis organizme yra esminis geros sveikatos palaikymui, o jo užtikrinimas reikalauja įvairiapusio požiūrio – nuo tinkamos mitybos iki gyvenimo būdo pokyčių ir papildų vartojimo. Mityba yra vienas pagrindinių būdų papildyti vitamino D atsargas. Į savo racioną verta įtraukti tokius maisto produktus kaip riebi žuvis (pavyzdžiui, lašiša, skumbrė, tunas), žuvų taukai, kiaušinių tryniai ir pieno produktai. Be to, saulės šviesa yra nepakeičiamas vitamino D šaltinis, todėl rekomenduojama kasdien bent šiek tiek laiko praleisti lauke. Kai mitybos ir saulės poveikio nepakanka, ypač esant dideliam trūkumui, gelbsti vitamino D papildai. Dažniausiai vartojamas vitaminas D3, kadangi šis yra efektyvesnis nei D2, o jo dozavimas priklauso nuo individualių poreikių – profilaktikai skiriama nuo 400 iki 1000 TV per dieną, o trūkumui gydyti – nuo 2000 iki 4000 TV ar daugiau. 

Vitamino D papildai - kokius pasirinkti?

Vitaminas D gali būti įvairių formų. Tačiau populiariausias variantas yra kapsulės, kurios patogiai nuryjamos ir užtikrina geresnį įsisavinimą. Taip pat gali būti ir vitamino D tabletės. O pavyzdžiui, lašai yra puikus pasirinkimas vaikams, kūdikiams ar žmonėms, turintiems rijimo sunkumų – jie gali būti lengvai dozuojami ir maišomi su maistu ar gėrimais. Na, o guminukai yra populiarėjantis pasirinkimas tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, kurie ieško malonesnio ir paprastesnio būdo vartoti vitaminą D. Taigi, skirtingos formos leidžia kiekvienam pasirinkti tinkamiausią ir patogiausią būdą užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį organizme, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo.

Šaltiniai:

• Kennel KA, Drake MT, Hurley DL. Vitamin D deficiency in adults: when to test and how to treat. Mayo Clin Proc. 2010 Aug;85(8):752-7; quiz 757-8. doi: 10.4065/mcp.2010.0138. PMID: 20675513; PMCID: PMC2912737.

• Cediel G, Pacheco-Acosta J, CastiUo-Durdn C. Vitamin D deficiency in pediatric clinical practice. Arch Argent Pediatr. 2018 Feb 1;116(1):e75-e81. English, Spanish. doi: 10.5546/aap.2018.eng.e75. PMID: 29333826.

• Trehan N, Afonso L, Levine DL, Levy PD. Vitamin D Deficiency, Supplementation, and Cardiovascular Health. Crit Pathw Cardiol. 2017 Sep;16(3):109-118. doi: 10.1097/HPC.0000000000000122. PMID: 28742648.

• Dobson R, Cock HR, Brex P, Giovannoni G. Vitamin D supplementation. Pract Neurol. 2018 Feb;18(1):35-42. doi: 10.1136/practneurol-2017-001720. Epub 2017 Sep 25. PMID: 28947637.

• Chang SW, Lee HC. Vitamin D and health - The missing vitamin in humans. Pediatr Neonatol. 2019 Jun;60(3):237-244. doi: 10.1016/j.pedneo.2019.04.007. Epub 2019 Apr 17. PMID: 31101452.