Žarnyno uždegimas ar vėžys - kaip atpažinti?

2024 m. gruodžio 6 d., penktadienis

Žarnyno sveikata yra labai svarbi mūsų bendros savijautos dalis, tačiau dažnai žarnyno sutrikimai lieka nepastebėti arba painiojami su kitomis virškinimo problemomis. Žarnynas yra atsakingas ne tik už maisto virškinimą, bet ir už imuninės sistemos palaikymą bei daugelį kitų organizmo funkcijų. Tačiau tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip žarnyno uždegimas ar vėžys, gali sukelti rimtų problemų, kurių laiku neatpažinus ir negydant, gali kilti didelių komplikacijų. Tad šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žarnyno uždegimo ir vėžio simptomus, kad padėtume jums geriau suprasti skirtumus tarp šių dviejų būklių ir žinoti, kada reikia kreiptis į gydytoją.

Žarnyno uždegimas - kas tai?

Žarnyno uždegimas – tai bendras terminas, kuriuo apibūdinamos dvi virškinamojo trakto ligos, tokios kaip opinis kolitas ir Krono liga. Šių ligų atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais imuninė sistemos sutrikimais, kai imuninė sistema klaidingai puola sveikus žarnyno audinius, sukeldama uždegimą. Taip pat žarnyno uždegimą gali lemti ir genetinės priežastys.

Pagrindiniai žarnyno uždegimo simptomai:

- Pilvo skausmas ir spazmai.

- Viduriavimas.

- Padidėjęs dujų kaupimasis.

- Pykinimas.

- Karščiavimas.

- Apetito stoka.

- Sumažėjęs kūno svoris.

Žarnyno uždegiminių ligų, tokių kaip Krono liga ir opinis kolitas, gydymas yra sudėtingas procesas, kuris apima medikamentų vartojimą, gyvenimo būdo pokyčius, specialias mitybos rekomendacijas ir, jei reikia, chirurginį gydymą. Pagrindinis tikslas – sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus ir užtikrinti ligos remisiją. Todėl dažniausiai skiriami priešuždegiminiai vaistai. Esant sunkesniems atvejams, naudojami imuninę sistemą slopinantys vaistai. Mityba taip pat labai svarbi. Pacientams rekomenduojama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, vengti riebaus ar sunkiai virškinamo maisto.

Be to, svarbu koreguoti gyvenimo būdą – vengti streso, mesti rūkyti ir palaikyti fizinį aktyvumą. Jei medikamentinis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai neveiksmingi arba atsiranda komplikacijų, gali prireikti chirurginių procedūrų, tokių kaip pažeistos žarnos dalies pašalinimas. Gydymas reikalauja nuolatinio paciento ir gydytojo bendradarbiavimo bei reguliarios būklės stebėsenos, kad būtų užtikrintas geriausias galimas rezultatas ir išvengta komplikacijų.

Žarnyno uždegimas - ką valgyti?

Sergant žarnyno uždegimu, labai svarbu rinktis maistingus ir lengvai virškinamus produktus, kurie neapkrautų jautrios virškinimo sistemos. Racioną rekomenduojama papildyti baltymais iš liesos vištienos, kalakutienos, žuvies, kiaušinių ar tofu, vengiant riebalų pertekliaus, galinčio pabloginti baltymų įsisavinimą. Taip pat reikėtų rinktis mažiau skaidulų turinčius vaisius ir daržoves, tokius kaip bananai, arbūzai, pomidorai ar morkos. Be to, svarbu papildyti ir kalcio atsargas. Tam puikiai tinka tamsiai žalios spalvos daržovės ar pieno produktai be laktozės. O probiotikai, esantys jogurte, kefyre ar kombučoje, gali padėti atkurti gerųjų bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Tačiau kiekvieno žmogaus poreikiai skiriasi, todėl dėl tinkamiausio mitybos plano visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju dietologu, kuris pritaikys rekomendacijas pagal individualią sveikatos būklę.

Žarnyno grybelis: Simptomai ir rizikos veiksniai

Žarnyno grybelis, dar žinomas kaip žarnyno kandidamikozė, atsiranda, kai sutrikus imuninei sistemai Candida arba kiti grybai pradeda pernelyg aktyviai daugintis žarnyne. Žarnyno grybelio riziką padidinti gali per didelis cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas, kadangi šios medžiagos maitina grybelį. Taip pat žarnyno grybelį gali paskatinti imuninės sistemos silpnėjimas dėl ligų ar tam tikrų medikamentų vartojimo (pavyzdžiui, antibiotikų). Na ir žinoma, didesnę riziką susidurti su žarnyno grybeliu turi žmonės, patiriantys nuolatinį stresą ir susiduriantys su hormoniniais pokyčiais.

Pagrindiniai žarnyno grybelio simptomai

- Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.

- Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir diskomfortas.

- Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.

- Saldumynų ir cukraus potraukis.

- Niežulys aplink išangę, odos bėrimas ar kiti grybelio simptomai.

Žarnyno vėžys - simptomai

Žarnyno vėžys, dažniausiai vadinamas storosios žarnos vėžiu, yra viena pavojingiausių žarnyno ligų, tačiau anksti pastebėti simptomai gali padėti užkirsti kelią jo progresavimui. Ankstyvieji žarnyno vėžio simptomai:

- Nuolatiniai pilvo skausmai, spazmai, pilvo pūtimas.

- Periodiškas viduriavimas ir vidurių užkietėjimas be akivaizdžios priežasties.

- Nepaaiškinamas svorio netekimas.

- Bendras nuovargis ir silpnumas.

- Pastebimas kraujas išmatose ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos.

Kokie tyrimai gali būti naudingi?

Tinkami ir laiku atlikti tyrimai gali padėti atskirti žarnyno uždegimą nuo žarnyno vėžio. Nors šie susirgimai gali turėti panašius simptomus, tačiau labai skiriasi savo pavojingumu ir gydymo metodais. Pagrindiniai diagnostikos būdai:

Kraujo tyrimai. Gali padėti nustatyti uždegiminius procesus organizme, mažakraujystę ar padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kuris rodo imuninės sistemos reakciją į infekciją ar uždegimą. Sergant žarnyno uždegimu ar vėžiu, šie rodikliai gali būti pakitę.

Išmatų tyrimai. Padeda nustatyti kraujo ar infekcijos požymius išmatose. Šis tyrimas naudojamas norint identifikuoti potencialius žarnyno patogenus.

Kolonoskopija. Tai vienas pagrindinių tyrimų, leidžiantis apžiūrėti žarnyno vidų ir nustatyti, ar nėra polipų, uždegimo požymių ar kitų pakitimų. Kolonoskopijos metu galima paimti ir biopsiją, leidžiančią nustatyti, ar pakitimai yra piktybiniai.

Kompiuterinė tomografija. Gali padėti vizualizuoti žarnyno būklę ir nustatyti ligos išplitimą. KT tyrimas dažnai atliekamas, kai kyla įtarimas dėl vėžio, ypač jei jis gali būti pažengęs.

Gydymo galimybės

Žarnyno uždegimo ir vėžio gydymo galimybės priklauso nuo būklės tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės.

Žarnyno uždegimo gydymas

Medikamentinis gydymas. Žarnyno uždegimui gydyti dažnai skiriami vaistai nuo uždegimo, kurie padeda sumažinti nemalonius simptomus. Taip pat gali būti naudojami imunosupresantai (vaistai, kurie slopina imuninę sistemą), ypač jei uždegimas yra sunkesnės formos.

Probiotikai ir žarnyno mikrofloros palaikymas. Probiotikai ir kiti preparatai žarnynui padeda palaikyti gerųjų bakterijų balansą ir gali padėti sumažinti uždegimo intensyvumą. Šie preparatai padeda ne tik palaikyti sveiką mikroflorą, bet ir stiprina žarnyno atsparumą infekcijoms bei kitoms ligoms. Preparatai žarnyno gerinimui, taip pat naudingi po sudėtingo medikamentinio gydymo, siekiant greičiau atstatyti normalią žarnyno veiklą.

Mitybos pokyčiai. Rekomenduojama mažinti sunkiai virškinamų, aštrių, riebių produktų kiekį ir rinktis lengvai virškinamą maistą, kuris mažiau dirgina žarnyno sieneles.

Žarnyno grybelio gydymas

Žarnyno grybelio gydymui skiriami specialūs priešgrybeliniai vaistai, kurie slopina grybelio dauginimąsi. Jie padeda atstatyti normalią žarnyno mikrofloros pusiausvyrą. Taip pat rekomenduojama mažinti cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimą, nes jie skatina grybelio augimą. Geriau rinktis sveiką, daugiau ląstelienos turintį maistą. O probiotikai padeda atkurti sveiką žarnyno mikroflorą ir palaikyti gerųjų bakterijų augimą, kurios padeda slopinti grybelių dauginimąsi.

Žarnyno vėžio gydymas

Žarnyno vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko tipo ir bendros paciento sveikatos būklės. Gydymas gali apimti chirurgiją, chemoterapiją, spindulinę ar biologinę terapiją. Chirurginės operacijos metu pašalinama pažeista žarnyno dalis, o kai kuriais atvejais suformuojama stoma – išorinis žarnos atvėrimas. Chemoterapija, kuri gali būti taikoma prieš arba po operacijos, stabdo vėžio ląstelių augimą ir mažina atkritimo riziką. Spindulinė terapija dažnai derinama su kitais gydymo būdais, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles. O taip pat gali būti taikoma biologinė terapija, naudojama metastazavusiam vėžiui, padeda stabdyti naviko augimą ir pagerinti gydymo efektyvumą. Gydymo procesas individualiai pritaikomas kiekvienam pacientui, užtikrinant kuo geresnius rezultatus.

Kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei pastebite šiuos simptomus:

Ilgalaikis pilvo skausmas ar diskomfortas. Nors kai kurie simptomai gali būti susiję su lengvu virškinimo sutrikimu, ilgalaikis skausmas gali rodyti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, uždegimą ar net vėžį.

Kraujas išmatose. Net jei kraujas išmatose pasirodo tik retkarčiais, tai gali būti pavojingas požymis, susijęs su žarnyno polipais ar vėžiu.

Ilgalaikis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Dažni virškinimo sutrikimai gali rodyti tiek uždegiminius procesus, tiek struktūrinius žarnyno pakitimus.

Svorio netekimas ir energijos stoka. Tai dažni simptomai, kurie gali būti pastebimi tiek sergant žarnyno vėžiu, tiek esant sunkiam žarnyno uždegimui.

Svarbu žinoti, kad kai kurie žarnyno sutrikimai iš pradžių gali būti be aiškių simptomų, todėl reguliari patikra ir tyrimai yra būtini, ypač vyresniame amžiuje arba jei šeimoje yra buvę tokių susirgimų. Kuo anksčiau liga bus aptikta, tuo greičiau galima skirti reikiamą gydymą ir apsaugoti pacientą nuo galimų rimtų padarinių.

Šaltiniai:

Bruner LP, White AM, Proksell S. Inflammatory Bowel Disease. Prim Care. 2023 Sep;50(3):411-427. doi: 10.1016/j.pop.2023.03.009. Epub 2023 May 10. PMID: 37516511.

Flynn S, Eisenstein S. Inflammatory Bowel Disease Presentation and Diagnosis. Surg Clin North Am. 2019 Dec;99(6):1051-1062. doi: 10.1016/j.suc.2019.08.001. Epub 2019 Sep 11. PMID: 31676047.

Seyedian SS, Nokhostin F, Malamir MD. A review of the diagnosis, prevention, and treatment methods of inflammatory bowel disease. J Med Life. 2019 Apr-Jun;12(2):113-122. doi: 10.25122/jml-2018-0075. PMID: 31406511; PMCID: PMC6685307.

Wright EK, Ding NS, Niewiadomski O. Management of inflammatory bowel disease. Med J Aust. 2018 Sep 1;209(7):318-323. doi: 10.5694/mja17.01001. PMID: 30257634.