Dažnai skauda galvą, ar tai migrenos simptomas?

2025 m. kovo 10 d., pirmadienis

Galvos skausmas – viena dažniausių negalavimų formų, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje. Vieni jį patiria retai, o kitiems galvos skausmai tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu. Jei galvą skauda dažnai, kyla klausimas – ar tai tiesiog stresas, nuovargis, ar vis dėlto migrena?

Migrena – tai ne paprastas galvos skausmas, o neurologinis sutrikimas, kurį lydi specifiniai simptomai, tokie kaip pulsuojantis skausmas vienoje galvos pusėje, pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui. Nors daugelis mano, kad migrena – tai tiesiog stipresnis galvos skausmas, iš tiesų ji yra kur kas sudėtingesnė būklė, galinti ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą ir net sumažinti darbingumą.

Kaip atskirti migreną nuo kitų galvos skausmų? Kokie simptomai būdingi šiai būklei? Ar dažnas galvos skausmas visada reiškia migreną? Šiame straipsnyje išnagrinėsime migrenos požymius, galimas priežastis ir būdus, kaip su ja kovoti. Jei dažni galvos skausmai kelia nerimą, svarbu suprasti, ar tai tik laikinas diskomfortas, ar rimtesnė problema, kurią būtina gydyti.

Koks gali būti galvos skausmas?

Galvos skausmai nėra vienodi – jie gali skirtis ne tik intensyvumu, bet ir kilmės priežastimis bei lydinčiais simptomais. Norint suprasti, ar dažni galvos skausmai gali būti migrenos požymis, pirmiausia verta susipažinti su pagrindiniais jų tipais.

Įtampos galvos skausmas yra vienas dažniausių ir dažniausiai siejamas su stresu, emociniu nuovargiu ar ilgalaike fizine įtampa. Jis pasireiškia spaudžiančiu, maudžiančiu skausmu abiejose galvos pusėse, dažnai primenančiu „veržiančią juostą“ aplink galvą. Ir nors šio tipo skausmai įprastai nėra lydimi pykinimo ar jautrumo šviesai, visgi jie dažnai painiojami su migrena, nors jų mechanizmas ir priežastys skiriasi.

Migrena – tai neurologinis sutrikimas, sukeliantis stiprų, dažniausiai pulsuojantį skausmą vienoje galvos pusėje. Skirtingai nei įtampos galvos skausmas, migrena dažnai būna lydima kitų nemalonių simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsams. Kai kuriems žmonėms prieš prasidedant migrenos priepuoliui pasireiškia vadinamoji „aura“ – laikini regėjimo sutrikimai, mirgėjimas akyse, galūnių tirpimas ar net kalbos sutrikimai.

Klasterinis galvos skausmas – tai retesnis, tačiau itin stiprus ir alinantis skausmas, kuris pasireiškia vienoje galvos pusėje, dažniausiai aplink akį. Jis pasireiškia epizodais, kurie gali trukti nuo kelių savaičių ir netgi iki kelių mėnesių. Šį skausmą dažnai lydi ašarojančios akys, nosies užgulimas, veido paraudimas ar prakaitavimas.

Be šių pagrindinių tipų, egzistuoja ir antriniai galvos skausmai, kuriuos sukelia kitos sveikatos būklės, pavyzdžiui, sinusitas, aukštas kraujospūdis ar net smegenų sutrikimai. Todėl, jei galvos skausmai tampa dažni, stiprėja ar keičia savo pobūdį, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškinta jų priežastis.

Migrenos simptomai ir ypatybės

Migrena yra daugiau nei tik galvos skausmas – tai sudėtingas neurologinis sutrikimas, turintis daugybę simptomų. Pagrindinis jos požymis – stiprus, dažniausiai pulsuojantis skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, nors kai kuriems žmonėms jis gali būti abipusis. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki net trijų parų ir yra lydimi įvairių papildomų simptomų.

Viena iš pagrindinių migrenos ypatybių yra padidėjęs jautrumas išoriniams dirgikliams. Migrenos metu žmogus tampa itin jautrus šviesai, garsui ir kvapams, todėl daugelis sergančiųjų priepuolio metu renkasi tamsų, tylų kambarį, vengia bet kokio triukšmo. Kai kuriems žmonėms netgi įprasti kasdieniai veiksniai, pavyzdžiui, stipresni kvapai ar ryškūs ekranai, gali sukelti ar sustiprinti skausmą. Dar vienas svarbus migrenos bruožas – pykinimas ir vėmimas. Daugeliui žmonių, kenčiančių nuo migrenos, sunku valgyti ar gerti, nes bet koks judesys ar kvapas gali sukelti nemalonų šleikštulį. Dėl to migrena gali dar labiau išsekinti organizmą, nes žmogus negali normaliai maitintis ir vartoti skysčių.

Kai kuriems migrenos pacientams prieš prasidedant skausmui pasireiškia vadinamoji “aura”. Tai gali būti įvairūs neurologiniai sutrikimai, tokie kaip mirgančios šviesos, dėmės akyse, laikinas regėjimo praradimas, galūnių tirpimas ar net kalbos sutrikimai. Aura dažniausiai trunka nuo 5 iki 60 minučių ir yra tarsi įspėjamasis ženklas, kad artėja migrenos priepuolis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad migrena nėra vienoda visiems – kai kuriems žmonėms ji pasireiškia lengvais, bet dažnais epizodais, o kitiems – itin stipriais ir retai pasikartojančiais priepuoliais. Kadangi ji gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, svarbu atpažinti migrenos simptomus ir imtis priemonių, kurios padėtų ją valdyti.

Migrenos priežastys ir rizikos veiksniai

Migrenos priežastys nėra iki galo išaiškintos. Tačiau manoma, kad migreną gali sukelti daugybė veiksnių – nuo genetikos iki gyvenimo būdo ir aplinkos poveikio. Bet visgi, genetinis polinkis iš tiesų yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Hormoniniai pokyčiai taip pat turi didelę įtaką migrenai, ypač moterims. Daugelis moterų pastebi, kad migrenos priepuoliai dažniausiai pasireiškia prieš menstruacijas, nėštumo metu arba menopauzės laikotarpiu, kai organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai.

Stresas ir emocinė įtampa – dar vienas svarbus veiksnys, skatinantis migrenos priepuolius. Be to, ir nuolatinis nerimas, pervargimas ar net staigus atsipalaidavimas po įtempto laikotarpio gali sukelti migrenos priepuolį. Mitybos įpročiai ir miego trūkumas taip pat gali lemti migrenos atsiradimą. Kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikri produktai, pavyzdžiui, šokoladas, kofeinas, raudonasis vynas ar perdirbti maisto produktai, gali sukelti migrenos priepuolį. Be to, nereguliarus miego režimas ar miego trūkumas gali išbalansuoti organizmą ir paskatinti migreną.

Aplinkos veiksniai – dar vienas svarbus aspektas. Ryškios šviesos, stiprūs kvapai, oro pokyčiai, temperatūros svyravimai ar net ilgas žiūrėjimas į ekraną gali sukelti ar paaštrinti migrenos priepuolį. Taigi, kadangi migrenos priežastys yra įvairios ir dažnai individualios, svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir atpažinti, kokie veiksniai gali būti migrenos sukėlėjai. Tai padeda ne tik sumažinti priepuolių dažnumą, bet ir geriau suprasti savo kūną.

Migrenos gydymas ir prevencija

Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kurio visiškai išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau yra daugybė būdų, kaip ją suvaldyti ir sumažinti priepuolių dažnumą bei stiprumą. Tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės gali padėti gyventi kokybišką gyvenimą net ir kenčiant nuo dažnų migrenos epizodų.

Migrenos gydymui taikomi įvairūs metodai, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas. Viena jų – savarankiškos priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, streso valdymas, migreną sukeliančių veiksnių vengimas bei sveika mityba. Taip pat gali būti vartojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Esant sudėtingesniems atvejams, skiriami receptiniai vaistai – tiek profilaktiniai, padedantys sumažinti migrenos priepuolių dažnumą, tiek vartojami jau prasidėjus skausmui, siekiant palengvinti migrenos simptomus.

Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami ir vaistai nuo pykinimo ar hormonų terapija, ypač jei migrena susijusi su menstruaciniu ciklu. Be tradicinių gydymo būdų, vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms priemonėms, tokioms kaip meditacija, akupresūra ar akupunktūra. Kadangi migrena pasireiškia skirtingai, tinkamiausias gydymo būdas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis žmonių bando suvaldyti migreną savarankiškai, pasitaiko situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Tad jei galvos skausmai stiprėja arba dažnėja, tai gali būti ženklas, kad reikia specialisto pagalbos. Jei anksčiau migrena pasireikšdavo kelis kartus per metus, o dabar kamuoja vis dažniau ar trunka ilgiau nei įprastai, gali būti, kad reikia taikyti tam tikrą gydymą ar atlikti papildomus tyrimus.

Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tokiu atveju jei pastebite naujus, neįprastus simptomus, tokius kaip:

- staigus ir labai stiprus galvos skausmas, kokio anksčiau nebuvote patyrę;

- regėjimo, kalbos ar koordinacijos sutrikimai;

- sąmonės netekimas ar stiprus galūnių tirpimas.

Taip pat neatidėliokite vizito pas gydytoją, jei migrena trikdo kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, jei dėl jos negalite dirbti, studijuoti ar rūpintis šeima, tai yra pakankama priežastis ieškoti profesionalios pagalbos. Gydytojai gali pasiūlyti ne tik vaistų, bet ir alternatyvių terapijų, gyvenimo būdo korekcijų, kurios padės suvaldyti migreną. Be to, gydytojo pagalba reikalinga ir tuomet, kai vaistai ar prieš tai taikytas gydymas tampa neveiksmingas.

O svarbiausia suprasti, kad migrena nėra tik laikinas nepatogumas – ji gali turėti didelę įtaką bendrai savijautai ir gyvenimo kokybei. Kreipimasis į gydytoją gali padėti rasti veiksmingus sprendimus ir gyventi be nuolatinės baimės dėl artėjančio migrenos priepuolio.

Šaltiniai:

Hernandez J, Molina E, Rodriguez A, Woodford S, Nguyen A, Parker G, Lucke-Wold B. Headache Disorders: Differentiating Primary and Secondary Etiologies. J Integr Neurosci. 2024 Feb 20;23(2):43. doi: 10.31083/j.jin2302043. PMID: 38419454.

Florczyk S, Elliott T, Lawrence K, Penwell-Waines L, Robes C. Headache Treatment Options. J Am Board Fam Med. 2024 Jul-Aug;37(4):737-744. doi: 10.3122/jabfm.2023.230450R1. PMID: 39455276.