Saulės smūgio simptomai: ką daryti?

2025 m. balandžio 29 d., antradienis

Šiltas oras, saulėtas dangus ir atostogų nuotaika kviečia mus daugiau laiko leisti lauke – ar tai būtų poilsis paplūdimyje, žygis gamtoje ar tiesiog ramus pasivaikščiojimas mieste. Tačiau ilgai būnant saulėje galima ne tik įdegti, bet ir patirti rimtų sveikatos sutrikimų. Vienas iš pavojingiausių – saulės smūgis.

Nors apie jį girdime dažnai, daugelis vis dar neįvertina šio pavojaus. Saulės smūgis – tai ne tik nemalonus pojūtis ar laikinas silpnumas, bet ir pavojinga būklė, galinti sukelti nemalonius simptomus ar sąmonės netekimą, o tam tikrais atvejais – net kelti grėsmę gyvybei. Tad artėjant vasaros sezonui pakalbėkime apie tai, kokie yra saulės smūgio simptomai, ką reikia daryti su jais susidūrus ir per kiek laiko jie praeina.

Kas yra saulės smūgis?

Saulės smūgis – tai pavojinga būklė, atsirandanti dėl ilgo ir intensyvaus tiesioginių saulės spindulių poveikio galvai ir kaklui. Taip sudirginami galvos smegenų dangalai, o tuomet pakyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Dėl to smarkiai pakyla ir kūno temperatūra – kartais net virš 40°C.

Tačiau svarbu žinoti, kad saulės smūgis skiriasi nuo šilumos smūgio – pastarasis gali kilti dėl bet kokio perkaitimo (net ir be tiesioginės saulės), tuo tarpu saulės smūgis tiesiogiai susijęs su ultravioletinių spindulių poveikiu galvai ar kaklui. Dėl to dažniausiai nukenčia žmonės, ilgai būnantys saulėje be galvos apdangalo, ypač karštomis dienomis.

Saulės smūgis vaikui – dar pavojingesnis. Mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jų organizmas daug greičiau reaguoja į karštį. Be to, jie gali nejausti troškulio ar diskomforto taip, kaip suaugusieji, todėl dažnai perkaista nepastebimai. Net trumpas pasibuvimas atviroje saulėje be tinkamos apsaugos nuo saulės gali sukelti rimtų pasekmių.

Saulės smūgis: simptomai

Saulės smūgio simptomai gali pasireikšti netikėtai ir vystytis gana greitai, ypač kai žmogus ilgą laiką buvo veikiamas tiesioginių saulės spindulių be tinkamos apsaugos. Iš tiesų, labai svarbu atpažinti pirmuosius saulės smūgio požymius, kad būtų galima imtis veiksmų dar prieš pasireiškiant rimtesniems sveikatos sutrikimams. Taigi, dažniausi saulės smūgio požymiai:

- Stiprus galvos skausmas – vienas iš pirmųjų simptomų, atsirandantis saulės spinduliams įkaitinus galvos smegenų dangalus.

- Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.

- Veido ar viso kūno odos paraudimas – oda tampa karšta, išsausėjusi, gali atsirasti deginimo pojūtis.

- Sąmonės sutrikimas – žmogus gali tapti mieguistas, dezorientuotas ar net prarasti sąmonę.

- Silpnumas, bendras negalavimas, svaigulys, taip pat jaučiamas begalinis troškulys.

- Padažnėjęs pulsas bei padidėjęs kraujospūdis – patyrus saulės smūgį gali sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla.

- Karščiavimas (aukšta kūno temperatūra) – dažnai temperatūra pakyla virš 39–40 °C.

Jeigu pastebite, kad jums ar kitam žmogui pasireiškia šie saulės smūgio požymiai - būtina kuo greičiau imtis veiksmų, kad būtų išvengta sunkių pasekmių.

Ką daryti, jei įtariate saulės smūgį?

Kai pasireiškia pirmieji saulės smūgio simptomai, labai svarbu nedelsti – laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Štai ką reikėtų daryti, jei įtariate saulės smūgį sau ar kitam žmogui:

Reikia atsigulti pavėsyje ar kitoje vėsioje vietoje. Pirmas ir svarbiausias žingsnis – pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia – atsigulti į pavėsį, vėsioje patalpoje ar bent po skėčiu. Jei tai neįmanoma, stenkitės bent pridengti galvą ir kūną nuo saulės.

Atsagstykite drabužius, kad kūnas galėtų kvėpuoti. Atlaisvinkite aptemptus ar šilumą sulaikančius drabužius – tai padeda organizmui natūraliai vėsti.

Gerti daug vandens. Saulės smūgis dažnai sukelia dehidrataciją, todėl svarbu kuo greičiau atstatyti skysčių balansą. Reikėtų gerti šaltą (bet ne ledinį) vandenį mažais gurkšniais. Venkite kofeino, saldintų ar alkoholinių gėrimų. Vaikams – taip pat rekomenduojamas kambario temperatūros vanduo ar elektrolitų tirpalai.

Atvėsinkite kūną. Padėkite šlapią, drungną rankšluostį ant kaklo, kaktos, pažastų, alkūnių ar riešų – tai padeda greičiau sumažinti kūno temperatūrą. Taip pat galite naudoti vėduoklę ar ventiliatorių. Svarbiausia – neperšaldyti, nes per staigus temperatūros kritimas taip pat pavojingas.

Stebėkite būklę. Stebėkite, ar žmogus reaguoja į aplinką, ar geba kalbėti, ar nepraranda sąmonės.

Kviesti medikus, jei simptomai sunkėja. Jei asmuo praranda sąmonę, kūno temperatūra viršija 39–40°C, prasideda traukuliai ar žmogus negali aiškiai kalbėti - būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Saulės smūgis vaikui: ką svarbu žinoti?

Mažų vaikų organizmas dar neturi pilnai susiformavusios termoreguliacijos sistemos, todėl jie greičiau perkaista ir sunkiau atsigauna po karščio poveikio. Be to, vaikai dažnai patys nepastebi, kad jiems per karšta, nejaučia troškulio arba nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus – todėl suaugusieji turi būti itin atidūs.

Saulės smūgis vaikui gali pasireikšti net ir po trumpo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose – pavyzdžiui, žaidžiant lauke ar būnant paplūdimyje. Simptomai gali būti panašūs kaip ir suaugusiesiems: galvos skausmas, pykinimas, paraudusi ir karšta oda, vangumas ar net sąmonės sutrikimai. Tačiau vaikams dažnai pasireiškia ir specifiniai požymiai: jie tampa irzlūs, apatiški, pradeda verkti be aiškios priežasties, gali atsirasti karščiavimas, traukuliai ar net vėmimas.

Svarbu žinoti, kad saulės smūgis vaikui reikalauja greitos reakcijos. Jei pastebite nerimą keliančių simptomų – perkelkite vaiką į pavėsį, duokite gerti vandens, atvėsinkite kūną ir stebėkite būklę. Jei simptomai stiprėja arba vaikas tampa vangus, nereaguoja – nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Per kiek laiko praeina saulės smūgis?

Atsakymas priklauso nuo daugybės veiksnių: saulėje praleisto laiko trukmės, organizmo atsparumo, amžiaus, sveikatos būklės ir, žinoma, kaip greitai buvo suteikta pirmoji pagalba. Lengvas saulės smūgis, kai simptomai apsiriboja galvos skausmu, silpnumu ar lengvu pykinimu, dažniausiai praeina per vieną ar kelias dienas. Tinkamai pailsėjus, atsigėrus vandens, atvėsinus kūną ir pabuvus pavėsyje, žmogus gana greitai grįžta į įprastą būseną. Tačiau net ir po lengvo saulės smūgio rekomenduojama pailsėti, vengti fizinio krūvio ir leisti organizmui visiškai atsigauti bent keletą dienų.

O sunkesniais atvejais, kai kūno temperatūra pakyla iki pavojingo lygio, atsiranda sąmonės sutrikimai ar traukuliai, visiškam atsistatymui gali prireikti ir kelių savaičių. Tokiais atvejais būtinas ne tik poilsis, bet ir gydytojo priežiūra, nes perkaitimas gali paveikti vidaus organų veiklą, sukelti dehidrataciją ar nervų sistemos sutrikimus. Taigi, patyrus saulės smūgį, kiek trunka simptomai ir atsigavimas - priklauso nuo jo sunkumo, tačiau bet kuriuo atveju labai svarbu suteikti organizmui pakankamai laiko atsigauti.

Kaip apsisaugoti nuo saulės smūgio?

Nors saulės smūgis yra rimta ir pavojinga būklė, gera žinia ta, kad jo galima išvengti laikantis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Tinkama apsauga nuo saulės yra ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas – ypač vasaros metu, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas pasiekia aukščiausią lygį. Štai pagrindiniai patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo saulės smūgio:

Nešiokite kepurę ar kitą galvos apdangalą. Galva – viena jautriausių vietų karščiui. Kepurė, skrybėlė ar net lengvas šalikas padeda apsaugoti galvos odą ir smegenis nuo tiesioginio spindulių poveikio. Vaikams tai turėtų būti privaloma aprangos dalis karštomis dienomis. Be to, veidą bei kaklą visuomet patepkite apsauginiu kremu nuo saulės.

Stenkitės kuo daugiau būti pavėsyje. Ypač vidurdienį – nuo 11 iki 16 valandos – kai saulė būna intensyviausia. Rinkitės pavėsį, sėskite po skėčiu ar medžiu, venkite ilgų pasivaikščiojimų atviroje saulėje.

Gerkite daug skysčių. Net jei nejaučiate troškulio, organizmas karštomis dienomis netenka daug skysčių kartu su prakaitu. Gerkite vandenį mažais gurkšniais visą dieną. Venkite saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų.

Naudokite apsauginius kremus su SPF. SPF apsauga padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Rinkitės kremus, kurių SPF yra ne mažesnis nei 30, o ilgai būnant saulėje – dar stipresnį. Tepkite kremą kas 2–3 valandas ir visuomet atnaujinkite po maudynių. Tam puikiai tinka purškiama apsauga nuo saulės, pavyzdžiui, LA ROCHE POSAY ANTHELIOS, purškiamoji apsauginė priemonė su SPF 50+. Žinoma, nors šios priemonės neapsaugo nuo perkaitimo, jis saugo odą nuo nudegimų, kurie taip pat yra pavojingi.

Venkite saulės piko metu. Jeigu tik įmanoma – planuokite lauko veiklas anksti ryte arba vėlyvą popietę. Saulės aktyvumo pikas dienos metu yra pavojingiausias laikas būti lauke, ypač mažiems vaikams ir senjorams.

Laikantis šių paprastų, bet veiksmingų rekomendacijų, apsisaugoti nuo saulės bus visiškai nesudėtinga. O geriausias gydymas – tai prevencija, todėl pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais dar prieš išeidami į lauką saulėtą dieną. O jei po buvimo saulėje oda išsausėjo ar nudegė, pasirūpinkite tinkama kosmetika po saulės, kuri padeda nuraminti odą.

Šaltiniai:

Bouchama A, Knochel JP (2002) Heat stroke. N Engl J Med 346:1978–1988

Herold J. Sonnenstich und Hitzeschock [Sunstroke and heatstroke]. Internist (Berl). 2019 Sep;60(9):1007-1008. German. doi: 10.1007/s00108-019-0648-x. PMID: 31342089.