Geras regėjimas - koks jis turėtų būti?

Regėjimas leidžia mums pažinti pasaulį, pamatyti jo grožį ir saugiai orientuotis aplinkoje. Tai gebėjimas, kurį daugelis laikome savaime suprantamu, kol nepastebime pirmųjų regėjimo sutrikimo požymių. O regėjimo problemos yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje – didžiulė dalis žmonių kenčia nuo tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimų. 

O ką gi iš tikrųjų reiškia „geras regėjimas“? Daugelis mano, kad tai tik gebėjimas aiškiai matyti objektus tam tikru atstumu. Tačiau geras regėjimas apima kur kas daugiau: tai ir gebėjimas matyti spalvas, tinkamai suvokti erdvę, aiškiai matyti įvairiomis sąlygomis bei pajusti kontrastus. Be to, akių sveikata tiesiogiai veikia bendrą gyvenimo kokybę – nuo darbo efektyvumo iki gebėjimo mėgautis laisvalaikio veiklomis.

Koks yra geras regėjimas?

Geras regėjimas yra ne tik aiškus matymas, bet ir daugybės akių funkcijų darnus veikimas. Sakyti, kad gerai matome galima tada, kai aiškiai matome objektus tiek arti, tiek toli. Gebame aiškiai atpažinti smulkias detales tam tikru atstumu ir kai abi akys tinkamai veikia kartu. Be to, normalus spalvų matymas taip pat yra dar vienas gero regėjimo aspektas. Sveikos akys taip pat geba greitai prisitaikyti prie skirtingų šviesos sąlygų – nuo ryškios saulės šviesos iki tamsos. 

Veiksniai, lemiantys regėjimo kokybę

Regėjimo kokybę lemia įvairūs veiksniai, kuriuos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:

Genetika. Paveldimumas yra vienas iš svarbiausių. Jei daugelis šeimos narių susiduria su regėjimo sutrikimais, pavyzdžiui, trumparegyste ar astigmatizmu, tikimybė paveldėti šias problemas yra didesnė.

Gyvenimo būdas. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų A, C, E, omega-3 riebalų rūgščių ir cinko, yra svarbi akių sveikatai. Tad įvairios maistinės medžiagos, esančios morkose, špinatuose, žuvyje ir riešutuose, padeda palaikyti gerą regėjimą. O be to, svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas, kuris padeda palaikyti gerą kraujotaką.  

Aplinkos veiksniai. Prastas apšvietimas dirbant arba skaitymas tamsoje gali apkrauti akis, todėl dirbti visuomet reikia esant geram apšvietimui. Be to, ilgas darbas prie ekranų be pertraukų sukelia akių nuovargį, pasireiškiantį sausumu, paraudimu ir neryškiu matymu, todėl pakankamas poilsis bei pertraukėlės yra būtinos, kad išlaikyti sveikas akis. Taip pat svarbu saugoti akis nuo tiesioginės saulės, kadangi UV spindulių poveikis gali sukelti akių pažeidimus.

Amžius. Su amžiumi regėjimas natūraliai keičiasi. Pavyzdžiui, apie 40-uosius metus dauguma žmonių susiduria su presbiopiją – sunkumu fokusuoti objektus esančius arti. 

Dažniausios regėjimo problemos

Nepaisant įvairiausių pastangų išlaikyti gerą regėjimą, daugelis žmonių visgi susiduria su įvairiomis regėjimo problemomis. Štai dažniausios iš jų:

Trumparegystė. Tai viena dažniausių problemų, kai žmogus aiškiai mato tik artimus objektus, o tolimi atrodo neryškūs. Ši būklė dažnai atsiranda dėl akies obuolio formos pokyčių ir tampa vis labiau paplitusi dėl padidėjusio darbo prie ekranų.

Toliaregystė. Priešingai nei trumparegystė, toliaregystė reiškia sunkumą aiškiai matyti objektus esančius arti.

Astigmatizmas. Astigmatizmas atsiranda dėl netaisyklingos akies lęšiuko formos. Dėl to vaizdai tampa neryškūs ar iškraipyti.

Presbiopija. Tai būklė, kuri pasireiškia su amžiumi, kai dėl lęšiuko elastingumo sumažėjimo tampa sunku sufokusuoti artimus objektus. Ji dažniausiai atsiranda po 40 metų ir yra natūrali senėjimo dalis.

Katarakta. Tai liga, kuomet regėjimas nusilpsta dėl akies lęšiuko sudrumstėjimo. Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Ji sukelia regėjimo pablogėjimą ir net gali sukelti aklumą, jei negydoma.

Glaukoma. Tai liga, kuriai būdingas padidėjęs akispūdis, kuris gali pažeisti regos nervą ir sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą. Ji dažnai vystosi nepastebimai, todėl reguliari akių patikra yra itin svarbi.

Kada kreiptis į specialistą?

Akių sveikata yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų gyvenimo kokybę. Nepaisant to, daugelis žmonių ignoruoja pirmuosius regėjimo sutrikimų požymius, manydami, kad tai laikini ar nesvarbūs simptomai. Tačiau laiku kreipiantis į specialistą, daugelį problemų galima išspręsti arba bent jau sulėtinti jų progresavimą. Tad štai įspėjamieji ženklai, kad laikas pasitikrinti akis:

Staigus regėjimo pablogėjimas. Jei regėjimas staiga tampa neryškus, pradeda dvigubintis vaizdai arba atsiranda aklosios dėmes, tai gali būti rimtas ženklas, susijęs su regos nervo, tinklainės ar kraujotakos sutrikimais.

Skausmas ar diskomfortas akyse. Akių skausmas, spaudimas, paraudimas arba padidėjęs jautrumas šviesai gali rodyti įvairias problemas – nuo akių infekcijų ir uždegimų iki glaukomos.

Regėjimo lauko pokyčiai. Jei pastebite tamsias dėmes, šešėlius ar tunelinį matymą (regėjimas tik centre, su apribotu šoniniu matymu), tai gali būti tam tikrų sutrikimų bei akių ligų požymis.

Paraudimas ir pūliavimas. Nuolatinis akių paraudimas kartu su pūliavimu ar niežėjimu gali rodyti bakterinę ar virusinę infekciją, kurią būtina gydyti vaistais.

Galvos skausmai ir akių nuovargis. Jei dažnai jaučiate galvos skausmus ar akių įtampą, ypač po darbo prie ekranų, tai gali būti regėjimo sutrikimų, tokių kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas, požymiai.

Sausumo pojūtis ir perštėjimas. Sausų akių sindromas, dažnas dirbantiems prie kompiuterių ar daug laiko praleidžiantiems sausoje aplinkoje, gali sukelti diskomfortą ir neryškų regėjimą. Jei šie simptomai nepraeina, būtina kreiptis į specialistą.

Kodėl svarbu profilaktiškai tikrinti regėjimą?

Net jei nejaučiate akivaizdžių regėjimo problemų, profilaktinės akių patikros yra būtinos, nes daugelis ligų ankstyvoje stadijoje neturi simptomų. Tad reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją gali užkirsti kelią rimtoms problemoms. Kaip dažnai rekomenduojama apsilankyti akių patikrai? 

Vaikams. Pirmoji akių patikra turėtų būti atlikta kūdikystėje, o po to kasmet, ypač jei yra regėjimo problemų rizika.  

Suaugusiems (20–39 metų). Akių patikrą rekomenduojama atlikti bent kas 2–3 metus, nebent yra nusiskundimų.  

Vidutinio amžiaus žmonėms (40–60 metų). Reikėtų tikrintis akis bent kartą per 1–2 metus, nes šiuo laikotarpiu dažnai prasideda su amžiumi susiję pokyčiai, tokie kaip presbiopija ar katarakta.  

Vyresnio amžiaus žmonėms (60+ metų). Akių patikros turėtų būti atliekamos kasmet dėl didesnės rizikos susirgti glaukoma, katarakta ar kitomis akių ligomis.

Regėjimo korekcijos metodai - kokį pasirinkti?

Įvairūs regėjimo korekcijos metodai yra skirti pagerinti regėjimo kokybę ir užtikrinti, kad žmonės galėtų aiškiai matyti įvairiais atstumais bei aplinkybėmis. Populiariausi ir plačiausiai naudojami metodai yra akiniai bei kontaktiniai lęšiai. Akiniai yra pats paprasčiausias ir saugiausias būdas koreguoti regėjimą. Jie gali būti pritaikyti įvairiems regėjimo sutrikimams, tokiems kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas ar presbiopija. Akiniai taip pat gali turėti specialius filtrus, pavyzdžiui, apsaugą nuo mėlynos šviesos, kuri padeda sumažinti akių įtampą dirbant su kompiuteriais. 

O kontaktiniai lęšiai suteikia daugiau mobilumo ir natūralų regėjimo pojūtį, nes jie dedami tiesiogiai ant akies paviršiaus. Jie ypač populiarūs tarp aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių, tačiau reikalauja atsakingos priežiūros, kad būtų išvengta infekcijų. Taip pat egzistuoja ir chirurginė regėjimo korekcija. Tačiau metodo pasirinkimas visgi priklauso nuo žmogaus akių būklės, gyvenimo būdo ir asmeninių poreikių, todėl sprendimą visuomet rekomenduojama priimti pasitarus su akių gydytoju.

Kodėl kontaktiniai lęšiai tokie populiarūs?

Kontaktiniai lęšiai yra populiarūs dėl jų universalumo, patogumo ir estetinio pranašumo prieš akinius. Viena pagrindinių priežasčių – jie suteikia natūralų regėjimą, nes uždedami tiesiogiai ant ragenos, o tai pašalina regėjimo iškraipymus ir ribotą regos lauką, kas būdingą akiniams. Akių lęšiai yra ypač mėgstami aktyvų gyvenimo būdą turinčių žmonių – sportuojant jie neslysta, neapriboja judesių ir netrukdo dėvėti apsauginių šalmų ar akinių. 

Be to, yra didelis kontaktinių lęšių pasirinkimas pagal individualius poreikius: nuo kasdieninių vienadienių lęšių iki ilgalaikio nešiojimo variantų, taip pat specializuotų lęšių, kurie koreguoja regėjimą esant astigmatizmui ar presbiopijai. Be to, jie taip pat gali būti naudojami ne tik regėjimo korekcijai, bet ir norint šiek tiek pakeisti įvaizdį – spalvoti ar paryškinantys lęšiai leidžia pakeisti akių spalvą arba išryškinti natūralų jų atspalvį. Tačiau svarbiausia, kad naudojant kontaktinius lęšius yra tinkama jų higiena bei priežiūra, tad būtina įsigyti ir lęšių priežiūros priemones. O kontaktinių lęšių kaina priklauso nuo jų rūšies, gamintojo bei nešiojimo trukmės.

Šaltiniai:

• Ruben M. Contact lenses. Br Med J (Clin Res Ed). 1984 Feb 25;288(6417):586-8. doi: 10.1136/bmj.288.6417.586. PMID: 6421390; PMCID: PMC1444338.

• Driebe WT Jr. Contact lenses. Ophthalmology. 1987 Oct;94(10):1355-9. doi: 10.1016/s0161-6420(87)80022-2. PMID: 3317184.

• Alvarez-Peregrina C, Sanchez-Tena MA, Martin M, Villa-Collar C, Povedano-Montero FJ. Multifocal contact lenses: A bibliometric study. J Optom. 2022 Jan-Mar;15(1):53-59. doi: 10.1016/j.optom.2020.07.007. Epub 2020 Sep 7. PMID: 32907788; PMCID: PMC8712593.

• Fernandez ST. Contact lenses--are they safe enough? Indian J Ophthalmol. 1987 Mar-Apr;35(2):59. PMID: 3450618.