Kodėl kūdikiai žagsi?

Kūdikio žagsulys – tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Vieniems tai atrodo miela ir juokinga, kitiems – kelia nerimą bei klausimų, ar kūdikiui viskas gerai. Žagsulys yra vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių refleksų, kuris atrodo, jog dažniausiai pasireiškia be jokios aiškios priežasties ir išnyksta savaime. Tačiau nors žagsėjimas atrodo gana įprastas, ne visi žino, kodėl jis atsiranda ir kaip su tuo susijusi kūdikio fiziologija. 

Šis refleksas stebimas dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, todėl jis nėra naujas reiškinys net naujagimiui. Nepaisant to, daugeliui tėvų kyla klausimų: ar žagsėjimas kūdikiui nekelia diskomforto? Ar tai normalu? Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai žagsi, kokios yra dažniausios šio reiškinio priežastys ir kaip atskirti normalų žagsėjimą nuo galimų sveikatos problemų. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip sumažinti žagsulio epizodus ir užtikrinti, kad jūsų kūdikis jaustųsi patogiai.

Kodėl kūdikiai dažnai žagsi?

Kūdikio organizmas yra ne tik mažesnis nei suaugusiojo, bet ir labai jautrus. Jo organai ir sistemos, įskaitant nervų sistemą, dar tik bręsta. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai dažnai žagsi, yra jų nervų sistemos nebrandumas. Žagsulys atsiranda dėl to, kad kūdikio nerviniai impulsai, kontroliuojantys diafragmos veiklą, yra jautresni išoriniams ir vidiniams dirgikliams nei suaugusiųjų.

Kita svarbi priežastis – kūdikio diafragmos dydis ir padėtis. Ji yra maža ir jautri, todėl lengvai reaguoja į spaudimą ar stimuliaciją, pavyzdžiui, dėl pilvuko tempimo arba staigių kvėpavimo pokyčių. Be to, kūdikiai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, o tai gali prisidėti prie papildomo spaudimo diafragmai ir žagsulio suaktyvėjimo. O kokios dar priežastys sukelia žagsėjimą kūdikiams?

Greitas valgymas arba oro prarijimas. Kūdikiai dažnai praryja šiek tiek oro žįsdami krūtį ar gerdami iš buteliuko, ypač jei jie valgo labai greitai arba jei buteliuko čiulptuko srautas per stiprus. Oro burbuliukai skrandyje gali sukelti spaudimą diafragmai, dėl kurio atsiranda refleksiniai susitraukimai - žagsulys.

Virškinimo sistemos nebrandumas. Kūdikių skrandis ir žarnynas dar tik mokosi tinkamai apdoroti maistą. Skrandžio tempimas, kuris vyksta maitinimo metu, gali dirginti diafragmą ir sukelti žagsulį.

Staigūs temperatūros pokyčiai.  Kūdikio organizmas labai jautriai reaguoja į aplinkos temperatūros pokyčius. Jei kūdikis staiga atsiduria vėsesnėje aplinkoje arba jei jo oda greitai atvėsta, tai gali sudirginti nervų sistemą ir sukelti žagsulį.

Kada žagsulys yra normalus ir kada reikėtų sunerimti?

Kūdikio žagsėjimas paprastai yra visiškai normalus reiškinys, dažniausiai nesukeliantis jokio diskomforto. Sveikas kūdikis gali žagsėti net kelis kartus per dieną, ypač po maitinimo ar esant staigiems temperatūros pokyčiams. Daugeliui mažylių žagsulys praeina savaime vos per kelias minutes ir netrukdo jų įprastai veiklai, miegui ar maitinimuisi. Kai kūdikis žagsi, tai dažniausiai nėra skausminga ir netrukdo jų kvėpavimui. Žagsėjimo epizodai, trunkantys iki 10–15 minučių, yra visiškai normalūs, o kai kurie kūdikiai žagsi dar ilgiau, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai rodo jų aktyvią nervų sistemos veiklą ir jautrią diafragmą.

Tačiau yra situacijų, kai reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Jei žagsėjimas yra labai dažnas, trunka ilgą laiką (daugiau nei kelias valandas), trukdo kūdikiui miegoti ar valgyti, tai gali būti požymis, kad kažkas negerai. Be to, jei žagsėjimas pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip vėmimas, dirglumas, kosulys ar sunkumas kvėpuoti, tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitus virškinimo trakto sutrikimus ar kvėpavimo sutrikimus. Taip pat svarbu stebėti, ar žagsėjimas nesusijęs su tam tikrais veiksniais, pavyzdžiui, maitinimu ar kūdikio padėtimi. Jei kyla abejonių dėl žagsėjimo pobūdžio arba jei žagsėjimas atrodo neįprastas, nedelskite pasitarti su gydytoju, kad greičiau nustatyti galimą priežastį ir išspręsti šią problemą.

Kaip galima padėti kūdikiui?

Kai kūdikis pradeda žagsėti, daugeliu atvejų galite jam padėti naudodami paprastus metodus, kurie sumažina diafragmos dirginimą ar padeda atsipalaiduoti:

Laikyti kūdikį vertikaliai. Po maitinimo kūdikį reikėtų palaikyti vertikalioje padėtyje bent 15–20 minučių. Tai leidžia maistui natūraliai nusėsti skrandyje ir sumažina spaudimą diafragmai.

Raminantis pilvo masažas. Švelniai masažuokite kūdikio pilvuką sukamaisiais judesiais.

Neleiskite kūdikiui sušalti. Kartais žagsulys gali būti susijęs su temperatūros pokyčiais. Apklokite kūdikį šilta antklode arba aprenkite šiltesniais drabužiais, jei patalpoje vėsu.

Čiulptukas. Kai kurie kūdikiai nustoja žagsėti, jei pradeda čiulpti čiulptuką. Tai padeda atpalaiduoti diafragmą ir sukurti tolygesnį kvėpavimą.

Kaip išvengti žagsėjimo ar jį sumažinti?

Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti žagsulio atsiradimo dažnumą. Visų pirma, tai tinkama maitinimo technika. Įsitikinkite, kad kūdikis valgo lėtai ir kad spenelis ar buteliuko čiulptukas tinkamai priglunda, kad mažylis neprarytų per daug oro. Taip pat svarbu ir reguliarios pertraukos maitinimo metu. Jei kūdikis linkęs praryti daug oro, darykite pertraukas, kurių metų kūdikį reikia atrūginti. O taip pat venkite staigių temperatūros pokyčių kūdikio aplinkoje. Be abejo, svarbu stebėti ir kūdikio reakcijas. Kai kurie mažyliai ima žagsėti, jei yra permaitinami arba jei juos stipriai paveikia aplinkos temperatūra. Stenkitės išlaikyti ramią aplinką, ypač maitinimo metu ir po jo.

Maitinimo buteliukai kūdikiams - kokie geriausi?

Geriausio maitinimo buteliuko pasirinkimas kūdikiui priklauso nuo individualių poreikių, tačiau renkantis svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų. Pirmiausia, buteliukas turėtų būti pagamintas iš saugių medžiagų, tokių kaip BPA neturintis plastikas, pavyzdžiui, Medela ar Mother-K buteliukai, o taip pat iš stiklo ar silikono. Antra, buteliuko čiulptukas turi būti minkštas ir anatomiškai pritaikytas kūdikio burnai. Taip pat svarbu buteliuko dydis – naujagimiams tinka mažesni (apie 120 ml) buteliukai, o augant kūdikiui verta pereiti prie didesnių. Be to, patogumas valyti ir sterilizuoti yra labai svarbus, todėl patariama rinktis buteliukus su plačiu kakleliu. Bet visgi, svarbiausia yra atsižvelgti į kūdikio reakciją – jei kūdikis jaučiasi patogiai ir gerai valgo, tikėtina, kad pasirinktas buteliukas yra tinkamas.

Maitinimo buteliukai nuo dieglių

Buteliukai kūdikiams nuo dieglių yra specialiai sukurti siekiant sumažinti kūdikio patiriamą diskomfortą dėl pilvo pūtimo ar dieglių. Jie išsiskiria inovatyviomis technologijomis, kurios padeda sumažinti oro patekimo į kūdikio skrandį riziką maitinimo metu. Daugelyje tokių buteliukų naudojamos pažangios ventiliacijos sistemos arba vožtuvai, kurie leidžia išvengti vakuumo susidarymo ir sumažina oro burbuliukų patekimą į mažylio skrandį. Vieni populiariausių yra Avent buteliukai, pavyzdžiui, Anti colic buteliukas naujagimiams.

Šie buteliukai itin naudingi, nes oro nurijimas yra viena pagrindinių kūdikio pilvo dieglių priežasčių. Taip pat gamintojai atsižvelgia į čiulptukų formą, kad jie kuo labiau primintų motinos spenelį, skatinant natūralų čiulpimą ir palengvinant perėjimą nuo žindymo prie buteliuko. Renkantis buteliuką nuo dieglių, svarbu atsižvelgti į kūdikio amžių, maitinimo poreikius ir individualius poreikius, kad maitinimas būtų kuo patogesnis ir malonesnis.

Šaltiniai:

• When baby hiccups. Lancet. 1980 Sep 13;2(8194):571. PMID: 6106746.

• Brouillette RT, Thach BT, Abu-Osba YK, Wilson SL. Hiccups in infants: characteristics and effects on ventilation. J Pediatr. 1980 Feb;96(2):219-25. doi: 10.1016/s0022-3476(80)80806-7. PMID: 7351583.