Gripo simptomai - kuo skiriasi A ir B gripai?

Gripas yra viena dažniausių sezoninių ligų, kuria kasmet suserga milijonai žmonių visame pasaulyje. Tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusai. Nors dauguma žmonių gripą laiko „įprastu peršalimu“, iš tikrųjų ši liga gali būti gerokai rimtesnė – ypač tam tikroms rizikos grupėms, tokioms kaip vaikai, senyvo amžiaus asmenys ar žmonės, turintys silpną imuninę sistemą. Yra keturi pagrindiniai gripo virusų tipai: A, B, C ir D. Tačiau būtent A ir B gripo virusai yra atsakingi už didžiąją dalį kasmetinių gripo epidemijų. Jie abu gali sukelti panašius simptomus, tačiau tuo pačiu turi ir šiokių tokių skirtumų, kurie lemia jų plitimą, intensyvumą ir poveikį sveikatai.

Gripas - kas tai?

Gripas yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia gripo virusai.  Skiriami keturi pagrindiniai tipai: A, B, C ir D. Iš šių, A ir B gripai yra svarbiausi žmonių sveikatai, nes būtent jie sukelia sezonines gripo epidemijas. Gripo virusai yra itin dinamiški ir turi savybę nuolat mutuoti. Tai reiškia, kad kiekvienais metais pasaulis susiduria su naujais viruso potipiais, kuriems žmonių imunitetas gali būti nepasiruošęs. 

A gripas laikomas labiau pavojingu, nes jis greitai plinta tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių, taip sukeldamas pandemijas. Tuo tarpu B gripas perduodamas tik tarp žmonių ir paprastai sukelia vietines epidemijas. Nepaisant to, abu virusų tipai gali būti pavojingi, ypač pažeidžiamiausiems asmenims – vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Svarbu paminėti, kad gripas ne tik greitai plinta, bet ir gali turėti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, širdies problemos, encefalitas ir kt.

Gripo simptomai

Gripo simptomai dažniausiai pasireiškia staiga ir būna intensyvūs bei paveikia visą kūną. Nepaisant to, ar tai A, ar B gripo virusas, pagrindiniai simptomai yra panašūs. Jie apima:  

- Karščiavimą, kuris dažnai būna staigus ir aukštas (virš 38 °C);  

- Sausą kosulį ir gerklės skausmą, kurie dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis;  

- Raumenų ir sąnarių skausmus, pacientų dažnai apibūdinamus kaip „kaulų laužymas“;  

- Bendro silpnumo jausmą, kuris gali tęstis kelias dienas ar net savaites;  

- Galvos skausmą ir šaltkrėtį;  

- Taip pat galimi virškinimo sutrikimai, tokie kaip pykinimas ar viduriavimas. Tačiau šie simptomai dažniau pasireiškia vaikams.  

Simptomų intensyvumas ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo asmens amžiaus, sveikatos būklės ir viruso tipo. A gripas paprastai pasižymi staigesne pradžia ir stipresniais simptomais, o B gripas gali būti lengvesnis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gripo simptomai kartais gali būti painiojami su peršalimu, tačiau peršalimas paprastai yra švelnesnis, nesukelia aukštos temperatūros ir neturi tokio stipraus poveikio visam kūnui. Todėl, pajutus pirmuosius simptomus, svarbu kreiptis į gydytoją, ypač jei esate rizikos grupėje arba simptomai progresuoja greitai. Ankstyva diagnozė leidžia imtis veiksmingų gydymo priemonių ir užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.

Kuo skiriasi A ir B gripas?

Nors A ir B gripai pasižymi daugeliu bendrų simptomų, visgi jie šiek tiek skiriasi. Štai keletas pagrindinių aspektų, padedančių atskirti šiuos du gripo tipus.

Plitimas  

A gripo virusas pasižymi savo užkrečiamumu – jis gali plisti tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų, tokių kaip paukščiai ar kiaulės. Dėl šios savybės A gripas dažnai tampa pandemijų priežastimi. Priešingai, B gripo virusas plinta tik tarp žmonių ir paprastai sukelia vietines, regionines epidemijas. Tai reiškia, kad B gripas dažniausiai plinta lėčiau.

Simptomų intensyvumas 

A gripas pasižymi stipresne pradžia ir greitesniu simptomų vystymusi. Karščiavimas, stiprus raumenų skausmas ir didelis nuovargis dažnai būna pirmieji požymiai, trukdantys žmogui užsiimti įprasta veikla. Tuo tarpu B gripas gali būti šiek tiek švelnesnis – nors simptomai gali būti panašūs, jų intensyvumas paprastai būna mažesnis. Tačiau tai nereiškia, kad B gripas yra nepavojingas. Kai kuriais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurie jau turi sveikatos problemų, ypatingai lėtinių ligų, B gripas gali trukti ilgiau ir sukelti tokias komplikacijas kaip bronchitas ar sinusitas.

Paveiktos grupės 

A gripas neturi amžiaus ribų – jis gali paveikti visus, nuo kūdikių iki vyresnio amžiaus žmonių. Tuo tarpu  B gripas dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms, vaikams ar paaugliams. Be to, jis dažniau aptinkamas mokyklose ar kitose uždarose bendruomenėse, kur virusas gali lengvai plisti nuo vieno žmogaus prie kito.

Gripo diagnostika ir gydymas

Ankstyva ir tiksli gripo diagnozė yra svarbi norint išvengti rimtų komplikacijų ir tinkamai valdyti ligą. Tačiau kaip atskirti A ir B gripą be laboratorinių tyrimų? Vien simptomų stebėjimo nepakanka, abiejų tipų gripo požymiai yra panašūs. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai pasitelkia specialius testus, tokius kaip greitieji antigenų testai. Šie testai ne tik patvirtina gripo diagnozę, bet ir padeda nustatyti, kurio tipo virusas – A ar B – sukėlė infekciją.

Simptominis gydymas  

Dauguma žmonių gripą išgydo namuose, taikydami simptominį gydymą. Poilsis, gerti pakankamai skysčių, temperatūros mažinimas paracetamoliu ar ibuprofenu bei vaistų, mažinančių gripo simptomus vartojimas yra pagrindinės priemonės, galinčios padėti.

Antivirusiniai vaistai  

Esant sunkesniems atvejams arba žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, tokius kaip oseltamiviras (Tamiflu). Šie vaistai veiksmingi prieš A ir B gripus, tačiau juos svarbu pradėti vartoti kuo greičiau nuo simptomų atsiradimo, kad jų poveikis būtų maksimalus. Antivirusiniai vaistai ne tik sutrumpina ligos trukmę, bet ir sumažina komplikacijų riziką. Gripo gydymui antibiotikai netinka, kadangi gripą sukelia virusas, o ne bakterija. Antibiotikai gali būti skiriami tik tuo atveju, jei atsiranda bakterinė infekcija, pavyzdžiui, plaučių uždegimas.

Prevencija

Gripo prevencija yra ne tik asmeninės sveikatos apsaugos klausimas, bet ir svarbi padedant sumažinti viruso plitimą. Nors gripas yra greitai plintanti liga, tinkamai taikant prevencines priemones, jo poveikį galima ženkliai sumažinti.

Veiksmingiausia priemonė - skiepai

Kasmetinė gripo vakcina yra viena efektyviausių prevencijos priemonių. Ji skirta apsaugoti nuo dažniausiai pasitaikančių A ir B gripo viruso potipių. O kadangi gripo virusas nuolat mutuoja, skiepai atnaujinami kiekvienais metais. Skiepai ne tik sumažina susirgimo riziką, bet ir padeda išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai. Ypač svarbu pasiskiepyti rizikos grupėse esantiems asmenims: senjorams, vaikams, nėščioms moterims ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis.

Asmeninės higienos svarba  

Gripo virusas plinta per orą ir paviršius, todėl tinkama higiena yra būtina. Rankų plovimas muilu ir vandeniu arba rankų dezinfekavimas specialiais tirpalais turinčiais alkoholio, padeda pašalinti virusus nuo rankų paviršiaus. Taip pat rekomenduojama vengti liesti akis, nosį ir burną nešvariomis rankomis.

Sveikas gyvenimo būdas  

Stiprus imunitetas yra ne mažiau svarbus norint atsispirti gripo virusui. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų ir mineralų, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas stiprina organizmo gynybines funkcijas.

Patalpų vėdinimas  

Gripo sezono metu uždaros erdvės yra pagrindiniai viruso plitimo taškai. Tad gera patalpų ventiliacija, drėgmės palaikymas ir žinoma, didelių susibūrimų vengimas gali padėti sumažinti infekcijos riziką. Taip pat rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes, ypač vietose kur daug žmonių, ar lankant sergančius.

Šaltiniai:

• Mosnier A, Caini S, Daviaud I, Nauleau E, Bui TT, Debost E, Bedouret B, Agius G, van der Werf S, Lina B, Cohen JM; GROG network. Clinical Characteristics Are Similar across Type A and B Influenza Virus Infections. PLoS One. 2015 Sep 1;10(9):e0136186. doi: 10.1371/journal.pone.0136186. PMID: 26325069; PMCID: PMC4556513.

• Hampson AW, Mackenzie JS. The influenza viruses. Med J Aust. 2006 Nov 20;185(S10):S39-43. doi: 10.5694/j.1326-5377.2006.tb00705.x. PMID: 17115950.

• Gaitonde DY, Moore FC, Morgan MK. Influenza: Diagnosis and Treatment. Am Fam Physician. 2019 Dec 15;100(12):751-758. PMID: 31845781.

• Keilman LJ. Seasonal Influenza (Flu). Nurs Clin North Am. 2019 Jun;54(2):227-243. doi: 10.1016/j.cnur.2019.02.009. PMID: 31027663.

• Nitsch-Osuch A, Wozniak-Kosek A, Korzeniewski K, Zycinska K, Wardyn K, Brydak LB. Clinical features and outcomes of influenza A and B infections in children. Adv Exp Med Biol. 2013;788:89-96. doi: 10.1007/978-94-007-6627-3_14. PMID: 23835964.