Kiek laiko užkrečiamas gripas?

Gripas yra viena dažniausiai pasitaikančių kvėpavimo takų infekcijų, kuri kiekvienais metais paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Dėl savo gebėjimo greitai plisti nuo žmogaus žmogui, užsikrėsti gripu labai paprasta, o ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar žmonėms su silpnesne imunine sistema. Taigi, pakalbėkime apie tai, kiek laiko užkrečiamas gripas, kaip palengvinti simptomus ir kaip sumažinti šios infekcijos plitimą.

Kas yra gripas ir kaip jis plinta?

Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Dažniausiai aptinkami trys pagrindiniai gripo virusų tipai – A, B ir C, tačiau A ir B tipo virusai turi didžiausią poveikį žmonių sveikatai - jie sukelia pandemijas. Be to, gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais atsiranda naujų potipių. Tai reiškia, kad imunitetas susidaro tik tam viruso tipui, kuriuo žmogus persirgo. Gripas plinta čiaudint ar kosint kartu su seilių dalelėmis.

Pagrindiniai gripo simptomai

- Staiga atsiradęs karščiavimas

- Raumenų ir sąnarių skausmas

- Silpnumas ir nuovargis

- Sausas kosulys

- Gerklės skausmas

- Galvos skausmas

Kaip užsikrečiama gripu?

Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai plinta tarp žmonių. Pagrindiniai perdavimo būdai:

Oro lašeliniu būdu. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja ar net kalba, į aplinką patenka mažyčiai užkrėsti seilių lašeliai. Šie lašeliai gali būti įkvėpti aplinkinių.

Liečiant įvairius paviršius. Virusas gali išlikti ant įvairių paviršių (stalų, durų rankenų, mobiliųjų telefonų) iki 48 valandų. Palietus užkrėstus paviršius ir po to rankomis liečiant burną, nosį ar akis, virusas gali patekti į organizmą.

Artimas kontaktas su sergančiuoju. Ilgesnis buvimas šalia sergančio žmogaus, pavyzdžiui, dalijantis maistu ar naudojant bendrus daiktus, taip pat padidina užsikrėtimo riziką.

Kiek laiko užkrečiamas gripas?

Gripas tampa užkrečiamas net anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai. O tai ypač pavojinga, nes žmogus, nesuprasdamas, kad yra užsikrėtęs, gali platinti virusą tarp artimųjų ar bendradarbių. Gripo virusas pradeda plisti maždaug 1 dieną prieš pasireiškiant simptomams. Šioje ankstyvoje fazėje žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau jau platinti virusą aplinkiniams.

Kai tik atsiranda simptomai, užkrečiamumas ženkliai padidėja. Per pirmąsias 3 dienas nuo simptomų pradžios sergantysis išskiria daugiausia viruso dalelių, todėl tai yra pats pavojingiausias laikotarpis aplinkiniams. Simptomai palaipsniui silpnėja po 3–5 dienų, tačiau užkrečiamumas gali išlikti iki 7 dienų nuo simptomų atsiradimo. O vaikams ar žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema šis laikotarpis gali trukti dar ilgiau – iki 10 dienų ar daugiau. O kiek trunka gripas priklauso nuo viruso tipo, gydymo bei žmogaus imuniteto, tačiau dažniausiai ūmus periodas trunka 3-7 dienas, o pilnai pasveikstama per 7-10 dienų.

Gripas - kaip gydyti?

Gripo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvais atvejais gripas dažniausiai gydomas simptominiu būdu, siekiant sumažinti nemalonius pojūčius ir pagerinti savijautą. Tam gali būti naudojami nereceptiniai vaistai nuo peršalimo, kurie mažina karščiavimą ir malšina skausmus. 

Tačiau esant sunkesniems atvejams, ypač rizikos grupių pacientams, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie veikia tiesiogiai gripo virusą ir mažina komplikacijų riziką. Šie vaistai yra efektyviausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios. O itin sunkiais atvejais, kai gripas sukelia plaučių uždegimą ar kitas komplikacijas, gali prireikti hospitalizacijos ir papildomo gydymo.

Svarbu nepamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų vartoti be gydytojo nurodymo nereikia. Be to, savarankiškai gydytis nerekomenduojama, jei simptomai stiprėja arba trunka ilgiau nei savaitę. O jei gripo simptomai pasireiškia mažiems vaikams, nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems – būtina kreiptis į gydytoją vos pajutus pirmuosius požymius. Ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas gali ne tik sutrumpinti ligos trukmę, bet ir padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Kaip palengvinti nemalonius simptomus sergant gripu?

Sergant gripu, svarbu ne tik ilsėtis, bet ir tinkamai pasirūpinti savimi, kad būtų sumažinti nemalonūs simptomai. Pirmiausia, siekiant sumažinti karščiavimą ir numalšinti galvos, raumenų ar sąnarių skausmus, gali padėti nereceptiniai vaistai, peršalimo simptomams lengvinti. Jie taip pat veiksmingai malšina uždegimą ir padeda jaustis geriau. Jei vargina nosies užgulimas, galima naudoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius purškalus ar lašus. 

Norint sumažinti gerklės skausmą, naudinga rinktis antiseptinių savybių turinčias pastiles arba purškalus. Jei kosulys apsunkina kvėpavimą ar trukdo miegui, gali padėti atsikosėjimą lengvinantys sirupai. Nemaloniems simptomams malšinti gali būti naudingi Theraflu milteliai geriamajam tirpalui ar kapsulės. Be to, itin svarbu gerti daug skysčių – vandens, vaistažolių arbatos ar sultinio – kad organizmas būtų pakankamai hidratuotas. Visgi, jei simptomai neišnyksta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.

Gripo diagnostika

Daugeliu atvejų gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tokiais kaip staigus karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis ir bendras silpnumas. Tačiau šie simptomai gali būti panašūs į kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar COVID-19, todėl tikslus diagnozavimas kartais reikalauja papildomų tyrimų. Vienas iš greičiausių ir dažniausiai naudojamų būdų nustatyti gripą yra greitieji gripo antigeno testai, kurių metu per kelias minutes galima aptikti viruso antigenus iš nosiaryklės tepinėlio. O tikslesnei diagnozei gali būti atliekamas kraujo tyrimas. Tačiau šis tyrimas atliekamas laboratorijose, todėl rezultatai gali užtrukti kelias valandas ar dienas.

Galimos gripo komplikacijos

Gripas, nors dažnai laikomas įprasta virusine infekcija, gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Viena dažniausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kurį gali sukelti pats virusas arba antrinė bakterinė infekcija. Ši būklė ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kitos komplikacijos gali būti ausų uždegimas, sinusitas bei sepsis (kraujo užkrėtimas). 

Komplikacijų tikimybę galima sumažinti laikantis gripo prevencijos priemonių – kasmet skiepijantis ir tinkamai gydant ligą. Visgi, jei gripo simptomai staiga pablogėja arba atsiranda tokių požymių kaip dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar aukšta, ilgai nekrentanti temperatūra, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kaip sumažinti gripo plitimą?

Vienas svarbiausių žingsnių – sergantysis turėtų likti namuose kol simptomai matomai sumažėja (dažniausiai po 5–7 dienų nuo simptomų pradžios). Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas. Plovimui naudoti muilą ir šiltą vandenį, o taip pat ir rankų dezinfekavimo priemones su alkoholiu. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į servetėlę ar alkūnės linkį, o ne į rankas. Be to, svarbu reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, telefonai, stalai.

Žinoma, stabdyti viruso plitimą gali padėti ir kaukės, ypač viešose vietose ar esant artimam kontaktui su kitais žmonėmis. Na, o skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių mažinti tiek sergamumą, tiek viruso plitimą. Tačiau skiepytis reikėtų kasmet, kadangi kiekvienais metais gripo virusai mutuoja, tad atsižvelgiant į besikeičiantį gripo virusą, keičiamos ir vakcinos.

Šaltiniai:

• Hageman JR. What About the Flu? Pediatr Ann. 2020 Apr 1;49(4):e153-e154. doi: 10.3928/19382359-20200319-01. PMID: 32275757.

• Keilman LJ. Seasonal Influenza (Flu). Nurs Clin North Am. 2019 Jun;54(2):227-243. doi: 10.1016/j.cnur.2019.02.009. PMID: 31027663.

• Frey JJ 3rd. 'The flu'. WMJ. 2010 Aug;109(4):191. PMID: 20945719.

• Kayali G. The upcoming flu seasons: how worried should we be? Lancet Glob Health. 2022 Nov;10(11):e1543-e1544. doi: 10.1016/S2214-109X(22)00391-6. PMID: 36240813; PMCID: PMC9553199.

• Elderfield R, Barclay W. Influenza pandemics. Adv Exp Med Biol. 2011;719:81-103. doi: 10.1007/978-1-4614-0204-6_8. PMID: 22125037; PMCID: PMC7123151.