Kodėl ašaroja akys?

Akių ašarojimas yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Tai gali būti labai nemalonu ir trukdyti kasdieninei veiklai, todėl svarbu suprasti, kodėl taip atsitinka ir kaip galima su tuo kovoti. Priežasčių, kodėl ašaroja akys gali būti tikrai daug. Dažnai ašarojimas atsiranda dėl išorinių dirgiklių, bet jei akys ašaroja ilgesnį laiką, tai gali būti uždegiminių akių ligų požymis. Taigi, apžvelkime įvairius veiksnius, galinčius sukelti akių ašarojimą.

Kas yra ašarojimas?

Ašarojimas yra fiziologinis procesas, kurio metu akys gamina skystį, vadinamą ašaromis. Ašaros atlieka keletą svarbių funkcijų. Jos drėkina akies paviršių, suteikdamos komforto pojūtį ir apsaugodamos nuo išsausėjimo, o taip pat padeda pašalinti mikroorganizmus, dulkes ir kitus svetimkūnius, užkertant kelią infekcijai ir dirginimui.

Priežastys, kodėl ašaroja akys

Mūsų akys pradeda ašaroti, kai susiduriame su sąlygomis, kurios gali būti pavojingos akims. Tai normali refleksinė reakcija. Akys reaguoja ir pradeda ašaroti dėl svetimkūnio patekimo į akis, dėl dūmų ir ėsdinančių medžiagų, taip pat dėl tam tikrų oro sąlygų, tokiu kaip stiprus vėjas ar šaltas oras. Akys taip pat gali pradėti ašaroti dėl per ryškios šviesos. Be to, sudirginti akis ir sukelti ašarojimą gali ir per didelis patalpų oro sausumas ar kai kurie aitrūs prieskoniai. Tokiais atveju pakanka, kad sąlygos normalizuotųsi ar būtų pašalintas dirgiklis ir akys nustoja ašaroti. Tačiau yra ir kitokių akių ašarojimo priežasčių. Taigi, kokios jos?

Alergija 

Kontaktas su alergenu taip pat gali sukelti junginės uždegimą, kurio vienas iš simptomų ir yra ašarojimas. Labai dažnai ašarojimas pasireiškia tam tikro augalo (kuriam yra alergija) žydėjimo laikotarpiu. Taip pat gali pasireikšti ir alerginė reakcija į kosmetiką, buitinę chemiją, kontaktą su gyvūnais ir pan.

Akių infekcija

Viena dažniausiai pasitaikančių akių infekcijų yra konjunktyvitas. Pastarasis gali būti bakterinis, virusinis, taip pat chlamidijų sukeltas konjunktyvitas. Asmenims, kurie serga įvairiomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige, astma ar egzema, dažnai pasitaiko alerginis konjunktyvitas. Taip pat gali būti ir reakcinis konjunktyvitas, kurį gali sukelti įvairūs chemikalai ir dirgikliai. Konjunktyvitą lydi niežulys, akių perštėjimas, akių vokų patinimas, ašarojimas, taip pat gali pasireikšti ir nosies užgulimas. Sergant infekciniu konjunktyvitu, gausų ašarojimą lydi pūlingos išskyros. Taip pat gali padidėti jautrumas ryškiai šviesai. Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir tipo. Gydymui gali būti skiriami antibiotikai, antivirusiniai vaistai ar kitos priemonės, skirtos sumažinti alergenų ar dirgiklių poveikį.

Ašarų latakų nepraeinamumas 

Jei ašarų latakai susiaurėję arba užsikimšę, ašaros negali patekti į nosies ertmę ir kaupiasi ašarų maišelyje. Dėl šios priežasties gali atsirasti akių uždegimas ar bakterinė infekcija. Pasireiškia skausmu, patinimu, paraudimu, taip pat galite pastebėti išskyras iš akių. Gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek naujagimiams.

Per didelis akių nuovargis 

Jei jūsų akys ilgą laiką labai įtemptos, jos gali pradėti ašaroti. Taigi, ašarojimo priežastis gali būti neteisingai parinkti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, taip pat darbas kompiuteriu, kuris reikalauja nuolat įtempti akis. Be to, akių nuovargį gali sukelti ir kalio bei B grupės vitaminų trūkumas. 

Sausų akių sindromas

Sausų akių sindromas gali atsirasti, kuomet akys nustoja gaminti pakankamai ašarų. Tai gali būti dėl buvimo karštoje ar vėjuotoje aplinkoje, akių pervargimo, ilgo nepertraukiamo darbo prie kompiuterio, kontaktinių lęšių nešiojimo, tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo, taip pat dėl sauso patalpų oro.

Kontaktiniai lęšiai

Be abejo, akys gali pradėti ašaroti dėl reakcijos į kontaktinius lęšius. Taip dažniausiai atsitinka, jei kontaktiniai lęšiai parinkti netinkamai, yra dėvimi ilgiau nei rekomenduoja gamintojas ar oftalmologas, taip pat jei jie nėra tinkamai prižiūrimi – paviršiuje lieka baltymų nuosėdų, tuomet ant jų dauginasi bakterijos, sukeldamos uždegimą. Tačiau kontaktiniai lęšiai akims gali sukelti ir individualią netoleranciją. Pernelyg didelis ašarojimas gali atsirasti ir dėl ilgalaikio buvimo saulėje su lęšiais ar vėjo bei dulkių patekimo tarp lęšio ir akies gleivinės.

Kaip prižiūrėti kontaktinius lęšius, kad išvengti akių ašarojimo?

Kai nešiojate lęšius, ant jų paviršiaus palaipsniui susidaro nuosėdos, kurios sudaro palankią aplinką bakterijoms daugintis. Todėl priežiūra yra būtina. Žinoma, jei naudojate vienadienius kontaktinius lęšius, ypatingos priežiūros nereikia, kadangi panaudojus juos tereikia išmesti, o kitą diena užsidedate naujus, švarius. Tačiau jei naudojate lęšius, kuriuos galima nešioti savaitę, dvi ar mėnesį - jie reikalauja reguliarios ir kruopščios priežiūros.

Svarbūs patarimai, kaip prižiūrėti lęšius

Prieš išimant ar įsidedant kontaktinius lęšius, būtinai nusiplaukite rankas, kad pašalintumėte mikroorganizmus, kurie gali patekti nuo jūsų rankų ant kontaktinių lęšių paviršiaus. Geriau naudoti skystą muilą, turintį antibakterinių savybių. Rankas reikia nusausinti sausu, pūkelių nepaliekančiu rankšluosčiu, kad ant lęšių paviršiaus nepatektų pūkų. Puiki alternatyva gali būti vienkartinis popierinis rankšluostis. Išėmus lęšius, juos reikia įdėti į specialų indą, kurį reikia reguliariai plauti ir užpildyti šviežiu specialiu dezinfekuojančiu tirpalu. Maždaug kartą per mėnesį indą reikėtų pakeisti nauju.

Nei lęšių, nei indo negalima plauti paprastu vandeniu. Jame yra įvairių mikroorganizmų, kurie gali užteršti lęšį ar lęšių laikymo indą, todėl tokiu būdu galite padidinti akių uždegimo riziką. Valymui ir dezinfekcijai naudokite tik tam skirtus specialius tirpalus. Kontaktiniai akių lęšiai turi būti reguliariai plaunami, taigi kaip tai padaryti?

Į kontaktinių lęšių laikymo indą įpilkite šviežią tirpalą. Padėkite lęšį ant švaraus, sauso delno. Ant jo užlašinkite kelis lašus specialaus tirpalo. Švelniai patrinkite lęšio paviršių rodomuoju pirštu, kad pašalintumėte nuo jo nešvarumus. Vėliau nuskalaukite lęšį, naudodami dar kelis lašus tirpalo. Apverskite jį ir padarykite tą patį iš kitos pusės. Dar kartą nuplaukite lęšį ir įdėkite jį į anksčiau paruoštą švarų indą su tirpalu. Tą patį padarykite su kitu lęšiu.

Be to, nepamirškite apie lęšių laikymo indo priežiūrą, kuri taip pat yra būtina. Periodiškai atlikite šią procedūrą: išpilkite seną tirpalą, išskalaukite talpyklą nauju tirpalu, atkreipdami dėmesį į sunkiai pasiekiamas vietas - čia pirmiausia kaupiasi dulkės ir šiukšlės, palikite indą išdžiūti, apverskite jį aukštyn kojomis ir padėkite ant popierinės servetėlės.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Akių ašarojimas dažniausiai būna trumpalaikis ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau yra situacijų, kai tai gali būti rimtesnių problemų simptomas ir prireiks gydytojo apžiūros. Štai keletas požymių, rodančių, kad reikia kreiptis į oftalmologą:

Šaltiniai:

Alfonso SA, Fawley JD, Alexa Lu X. Conjunctivitis. Prim Care. 2015 Sep;42(3):325-45. doi: 10.1016/j.pop.2015.05.001. Epub 2015 Jul 29. PMID: 26319341.

Sheppard J, Shen Lee B, Periman LM. Dry eye disease: identification and therapeutic strategies for primary care clinicians and clinical specialists. Ann Med. 2023 Dec;55(1):241-252. doi: 10.1080/07853890.2022.2157477. PMID: 36576348; PMCID: PMC9809411.

Buckley RJ. Assessment and management of dry eye disease. Eye (Lond). 2018 Feb;32(2):200-203. doi: 10.1038/eye.2017.289. Epub 2018 Jan 5. PMID: 29303149; PMCID: PMC5811740.