Sutrikusi skydliaukės veikla ir kokie jos simptomai moterims?

Ar dažnai jaučiatės pavargusi be aiškios priežasties? Ar pastebėjote, kad jūsų svoris keičiasi, nors mitybos įpročiai liko tokie patys? O gal nuolat svyruoja nuotaika? Jei taip, gali būti, kad už šių simptomų slypi ne kas kita, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai.  

Skydliaukė – mažas, bet itin svarbus organas, reguliuojantis daugelį organizmo funkcijų: nuo energijos lygio iki hormonų pusiausvyros. Deja, moterys daug dažniau nei vyrai susiduria su skydliaukės problemomis, tačiau dažnai jos lieka nepastebėtos arba priskiriamos kasdieniam nuovargiui, stresui ar net natūraliam senėjimo procesui. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kokie yra dažniausi skydliaukės veiklos sutrikimai, kaip jie pasireiškia būtent moterims ir ką galima padaryti, norint išlaikyti sveiką hormonų balansą.

Skydliaukės vaidmuo organizme

Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos liauka, įsikūrusi kaklo priekyje, tačiau jos įtaka organizmui yra ypatingai reikšminga. Ji gamina gyvybiškai svarbius hormonus – trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4), kurie reguliuoja daugybę organizmo funkcijų: medžiagų apykaitą, lytinių liaukų aktyvumą, energijos lygį, kūno temperatūrą, virškinimo sistemą ir net emocinę būseną. Šių hormonų gamybos procesą kontroliuoja hipofizė – mažytė liauka esanti smegenyse.  

Įsivaizduokite, kad skydliaukė yra organizmo variklis: jei jis veikia per lėtai, žmogus jaučiasi pavargęs, priauga svorio, tampa vangus ir jautrus šalčiui. Jei variklis „įsisiautėja“ ir dirba per greitai, atsiranda priešingas efektas – žmogus gali jausti nerimą, drebulį, prakaitavimą ar greitą širdies plakimą. Skydliaukės veikla yra ypač svarbi moterims, nes ji daro didelę įtaką menstruaciniam ciklui, vaisingumui, nėštumui ir menopauzei.

Skydliaukės simptomai moterims

Skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau jie neretai yra supainiojami su kasdienio nuovargio, streso ar net hormonų pokyčių simptomais. Dažniausi hipotirozės, arba sumažėjusios skydliaukės veiklos, simptomai apima nuolatinį nuovargį, mieguistumą, silpnumą, ar jautrumą šalčiui. Moteris gali jausti, kad net po ilgo miego ji nesijaučia pailsėjusi. Be to, svorio priaugimas, kuris nesusijęs su mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčiais, yra taip pat pakankamai dažnas požymis. Odos sausumas, plaukų slinkimas ir trapūs nagai taip pat gali signalizuoti apie skydliaukės sutrikimus. Hipotirozė taip pat gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus.  

Tuo tarpu, hipertirozė, arba padidėjusi skydliaukės veikla, sukelia priešingus simptomus. Moteris gali jausti nerimą, irzlumą, gali pasireikšti drebulys ir staigus širdies ritmo pagreitėjimas, net ir esant ramybės būsenoje. Miego sutrikimai ir nemiga taip pat tampa dažni palydovai. Taip pat gali pradėti staigiai kristi svoris, ar kankinti padidėjęs prakaitavimas, net esant žemesnei temperatūrai. Dėl hormonų disbalanso gali atsirasti ir odos problemų.  

Tiek hipotirozės, tiek hipertirozės simptomai gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui – nuo bendros savijautos iki emocinės būsenos. Dėl to svarbu atidžiai stebėti savo kūno signalus ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebimi bent keli išvardinti simptomai.

Skydliaukės diagnostika ir kada kreiptis į gydytoją?

Skydliaukės sutrikimai dažnai gali būti sunkiai pastebimi, nes jų simptomai panašūs į daugelį kitų sveikatos problemų, tokių kaip stresas, hormonų pokyčiai ar tiesiog ilgalaikis nuovargis. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo organizmo siunčiamus signalus ir, esant įtarimams, kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio sveikatos ištyrimo. Vienas iš pirmųjų žingsnių – anamnezės ir simptomų įvertinimas, kai gydytojas klausia apie paciento bendrą sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir genetiką.  

Norint tiksliai nustatyti skydliaukės veiklos sutrikimus, atliekami kraujo tyrimai, siekiant išmatuoti svarbiausių hormonų, tokių kaip tirotropino (TSH), trijodtironino (T3) ir tiroksino (T4) lygį. TSH yra vienas iš pagrindinių rodiklių, rodantis skydliaukės aktyvumą – jei TSH lygis yra aukštas, tai gali reikšti hipotirozę (skydliaukės veiklos sumažėjimą), o jei jis yra žemas, tai gali rodyti hipertirozę (padidėjusią skydliaukės veiklą).

Be kraujo tyrimų, svarbus diagnostikos įrankis yra skydliaukės echoskopija, kuri leidžia įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą ir patikrinti, ar nėra mazgelių ar kitų pakitimų. Tai ypač svarbu, jei įtariama, kad skydliaukė gali būti padidėjusi arba jei yra bet kokių struktūrinių pokyčių, kurie gali rodyti kitas rimtas problemas. Jei echoskopijos metu pastebimi mazgeliai, gali prireikti atlikti biopsiją, kad būtų nustatyta, ar jie yra gerybiniai ar piktybiniai.  

Skydliaukės gydymas

Skydliaukės veiklos sutrikimų gydymas priklauso nuo ligos tipo ir jos sunkumo. Dažniausiai sutrikimai pasireiškia arba sumažėjusia (hipotirozė), arba padidėjusia (hipertirozė) skydliaukės veikla, todėl gydymas skiriasi atsižvelgiant į tai, ar skydliaukės hormonų gamyba yra per maža, ar per didelė. Tačiau tinkamai gydant galima atkurti hormonų balansą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Hipotirozės gydymas

Hipotirozės gydymas paprastai apima hormonų pakaitinę terapiją, kurios metu pacientas vartoja sintetinius tiroksino hormonus, tokius kaip L-tiroksinas. Šis vaistas padeda kompensuoti sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą ir atstatyti normalų metabolizmą. Daugeliu atvejų ši terapija yra ilgalaikė ir reikalauja nuolatinio dozės koregavimo pagal reguliarius kraujo tyrimus. Gydytojas periodiškai tikrina TSH ir FT4 lygį, kad įsitikintų, jog hormonų lygis atitinka normą. Laikantis gydytojo nurodymų ir tinkamai dozuojant preparatą, daugelis pacientų gali pasiekti puikių rezultatų bei jaustis energingais. Be to, svarbu subalansuoti mitybą ir įtraukti į ją pakankamą jodo kiekį, nes jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai.

Hipertirozės gydymas

Tuo tarpu hipertirozės gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Dažniausiai naudojami antitiroidiniai vaistai, kurie slopina skydliaukės hormonų gamybą. Šie vaistai padeda sumažinti hormonų kiekį kraujyje ir atstatyti normalią medžiagų apykaitą. Šie vaistai gali būti vartojami apie 12–24 mėnesių, kol paciento būklė stabilizuojasi. Kitas dažnas hipertirozės gydymo metodas yra radioaktyvusis jodas, kuris pašalina hormonų perteklių gaminančias skydliaukės audinio ląsteles, todėl sumažėja per didelė hormonų gamyba. Trečiasis gydymo metodas – chirurgija, kai pašalinama dalis arba visa skydliaukė, tačiau tai atliekama tik tuo atveju, jei kiti gydymo metodai nėra veiksmingi arba yra įtariama, kad gali būti skydliaukės vėžys.

Gydant bet kokius skydliaukės sutrikimus, svarbus ne tik vaistų vartojimas, bet ir gyvenimo būdo pokyčiai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra pagrindiniai faktoriai, kurie padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir užtikrinti sveiką organizmo funkcionavimą. Pacientams, sergantiems skydliaukės ligomis, patariama vengti per didelio streso ir atsakingai rinktis maisto produktus, kurie gali padėti palaikyti hormonų balansą. Pavyzdžiui, į mitybą reikėtų įtraukti daug vitaminų ir mineralų, taip pat, priklausomai nuo skydliaukės būklės, stebėti kiek suvartojama jodo, seleno ir cinko. 

Nors skydliaukės gydymas dažnai yra ilgalaikis procesas, daugelis pacientų, laikydamiesi gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrindami savo sveikatos būklę, gali gyventi pilnavertį gyvenimą, valdant simptomus ir turint puikią bendrą savijautą.

Šaltiniai:

• Mintziori G, Anagnostis P, Toulis KA, Goulis DG. Thyroid diseases and female reproduction. Minerva Med. 2012 Feb;103(1):47-62. PMID: 22278068.

• Dhir G, Jain V, Merritt A. Thyroid Disorders. Prim Care. 2024 Sep;51(3):405-415. doi: 10.1016/j.pop.2024.04.001. Epub 2024 May 23. PMID: 39067967.

• Alarcon G, Figueredo V, Tarkoff J. Thyroid Disorders. Pediatr Rev. 2021 Nov;42(11):604-618. doi: 10.1542/pir.2020-001420. PMID: 34725220.

• Gärtner R. Diagnostik und Therapie von Schilddrüsenerkrankungen: effizient und evidenzbasiert [Diagnosis and treatment of diseases of the thyroid: efficacious and evidence-based]. Dtsch Med Wochenschr. 2009 Dec;134(49):2497. German. doi: 10.1055/s-0029-1243051. Epub 2009 Nov 25. PMID: 19941230.

• Allelein S, Schott M. Schilddrüsenfunktionsstörungen [Thyroid dysfunction]. MMW Fortschr Med. 2016 Apr 21;158 Spec No 1:45-52. German. doi: 10.1007/s15006-016-7652-z. PMID: 27090677.