DIFOLIN^®

FOLIO R. 400 µg + VITAMINAS D₃ 25 μg (1000 TV)

MAISTO PAPILDAS

Planuojančioms pastoti, nėščioms ir maitinančioms

·         Foliatai (folio rūgštis) ir vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

·         Foliatai padeda palaikyti normalią kraujodarą, aminorūgščių sintezę, homocisteino apykaitą, normalią psichologinę funkciją, mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

·         Vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų, dantų būklę, raumenų funkciją.

Ypač rekomenduojama planuojančioms pastoti, nėščioms ir maitinančioms:

·         Foliatai ir vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.

·         Foliatai padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu.

·         Papildomai vartojant folio rūgšties, nėščiosios kraujo eritrocituose daugėja foliatų. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Teigiamas poveikis atsiranda per parą papildomai suvartojant 400 μg folio rūgšties ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki pastojimo ir iki trijų mėnesių po jo. Tikslinė populiacija yra vaisingo amžiaus moterys. Teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių naudingas poveikis sveikatai įmanomas, bet negarantuotas.

Sudedamosios dalys: emulsiklis - mikrokristalinė celiuliozė, lipnumą reguliuojanti medžiaga - dikalcio fosfatas, cholekalciferolis (vitaminas D₃), stabilizatorius - skersinio ryšio natrio karboksimetilceliuliozė, lipnumą reguliuojančios medžiagos – riebalų rūgščių magnio druskos, talkas ir silicio dioksidas, pteroilmonoglutamo rūgštis (folio rūgštis).

Vartojimas: rekomenduojama suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 metų gerti po 1 tabletę per dieną, jei Jūsų gydytojas nepaskyrė kitaip.

Labai svarbu sveika ir subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas. Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas.

Laikyti tamsioje, sausoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Gamintojas: Valentis AG, CH-6982 Agno - Lugano, Šveicarija.

Platintojas: UAB „Valentis Baltic“, Molėtų pl. 11, LT-08409 Vilnius, Lietuva.

Pagaminta ES.

PAP 22

Pasiruošimas tapti mama – labai svarbus gyvenimo etapas moters gyvenime. Besiruošianti motinystei moteris trokšta pagimdyti ir užauginti sveiką vaikelį, o pati tuo pat metu išlikti tvirta bei pasiruošusi naujiems iššūkiams, todėl rūpinasi, kad jos bei besivystančio kūdikio organizmui netrūktų jokių medžiagų. Maisto papildas Difolin^®, kurio sudėtyje yra folio rūgštis ir vitaminas D₃, yra skirtas būtent vaisingo amžiaus, planuojančioms pastoti, nėščioms ir maitinančioms moterims. Produkto sudėtis yra paremta naujausiais moksliniais duomenimis. Nustatyta, kad foliatai yra ypač svarbūs būsimoms mamoms, nes jų trūkumas gali lemti vaisiaus apsigimimą. Vitaminas D yra plačiai žinomas kaip kūdikiams papildomai duodamas vitaminas, tačiau tyrimai rodo, kad ir vaisingo amžiaus moterys vitamino D vartoja nepakankamai.

Faktai apie foliatus

·         Foliatai yra priskiriami vandenyje tirpių vitaminų B grupei (vitaminas B₉), o jų sintetinė, gerai organizmo pasisavinama, forma vadinama folio rūgštimi. Foliatai negali būti sintezuojami žmogaus organizme, todėl reikiamas jų kiekis kasdien turi būti gaunamas su maistu arba maisto papildais.

·         Foliatai dalyvauja daugelyje žmogaus organizme vykstančių biocheminių reakcijų. Nustatyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią amino rūgščių sintezę, dalyvauja RNR ir DNR sintezėje, reikalingi gaminant organizme tam tikrus hormonus, nervinių impulsų pernešėjus ir membranų fosfolipidus, kurie savo ruožtu yra svarbių fiziologinių procesų reguliatoriai.

·         Yra žinoma, kad foliatai atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese ir padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Trūkstant foliatų, sutrinka DNR replikacija ir ląstelių dalijimasis, kas ypač neigiamai veikia greitai augančius audinius. Todėl pirmame nėštumo trimestre placenta sukaupia daugiau foliatų nei jų yra motinos audiniuose, kad tik jų nepritrūktų besivystančiam vaisiui. Folio rūgštis reikalinga kiekvieno žmogaus ląstelių dalijimuisi bei audinių augimui, tačiau nėščiai moteriai yra ypač svarbu gauti pakankamą jos kiekį, kad užtektų ir jos, ir besivystančio kūdikio organizmo sparčiai besidalijančioms ląstelėms.

·         Papildomai vartojant folio rūgšties, nėščiosios kraujyje daugėja foliatų. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Įrodyta, kad papildomas folio rūgšties vartojimas iki pastojimo ir nėštumo metu sumažina kūdikių nervinio vamzdelio defektų dažnį. Nervinio vamzdelio defektai yra viena dažniausių naujagimių apsigimimų priežasčių pasaulyje (kasmet gimsta apie 300 tūkstančių vaikų su šiuo sutrikimu). Nervinio vamzdelio defektas lemia, kad vystantis vaisiui atsiranda įvairaus sunkumo stuburo kaulų, smegenų dangalų bei pačių stuburo smegenų ydos, taip pat galvos smegenų pažeidimai. Jei pažeidimai dideli, gali įvykti ir persileidimas. Teigiama, kad maždaug pusės nervinio vamzdelio defektų ar spina bifida (įskilojo stuburo) atvejų būtų buvę galima išvengti, jei mamos laiku ir tinkamai būtų vartoję folio rūgštį.

·         Nustatyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią kraujodarą. Esant foliatų nepakankamumui, lėtėja visų ląstelių dalijimasis organizme ir dėl to kaulų čiulpuose ima kauptis nenormaliai dideli eritrocitai su prastai diferencijuotais branduoliais. Taip atsitinka todėl, kad dėl foliatų trūkumo sutrikus DNR sintezei ląstelės tik auga, tačiau nesidalija ir lieka pilnai nesubrendę. Kadangi vidutinis eritrocitų gyvenimo laikas yra apie 120 dienų, šie pokyčiai neišsivysto staiga: eritrocitų skaičius bei hemoglobino kiekis kraujyje sumažėja per kelias savaites. Trūkstant foliatų, kraujyje sumažėja ne tik eritrocitų, bet ir granuliocitų bei trombocitų skaičius.

·         Cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja foliatai, metu amino rūgštis homocisteinas verčiamas metioninu. Trūkstant B grupės vitaminų, taip pat ir folio rūgšties, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Mokslininkai, išanalizavę 30 skirtingu metu įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų, padarė išvadą, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.

·         Įrodyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Esant smarkiam foliatų nepakankamumui, pasireiškia silpnumas, nuovargis, dirglumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas ir galvos skausmas.

·         Australijoje buvo atliktas ilgalaikis (2 metų trukmės) tyrimas, kuriame dalyvavo 900 suaugusių žmonių nuo 60 iki 74 metų amžiaus. Nustatyta, kad ilgą laiką kasdien vartojant po 400 μg folio rūgšties bei 100 μg vitamino B₁₂ pagerėjo šių žmonių pažintinė funkcija, ypač trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.

·         Išanalizavus 11 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 15 tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių, buvo pastebėta, kad žmonėms, kurių organizme mažai foliatų, didėja galimybė susirgti depresija, jų nuotaika būna prastesnė.

·         Foliatai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą. Nustatyta, kad esant foliatų nepakankamumui, organizme sumažėja sveikų, gebančių tinkamai funkcionuoti T-limfocitų skaičius, sutrinka ir įvairių kitų imuninių ląstelių dalijimasis. Šis procesas yra grįžtamas: folio rūgšties organizme daugėjant, imuninės sistemos veikla atsistato.

Foliatų vartojimo rekomendacijos

Ištyrus tiek Europos gyventojų, tiek, konkrečiai, lietuvių mitybos įpročius nustatyta, kad moterys foliatų su maistu gauna mažiau negu rekomenduojama suvartoti. Be to, nors informacijos apie folio rūgšties papildomo vartojimo svarbą vaisingo amžiaus moterims paskutiniu metu vis daugiau, apklausų rezultatai rodo, kad ne mažiau kaip trečdalis nėščiųjų folio rūgšties papildomai nevartoja. Kad būtų patenkinami minimalūs foliatų poreikiai organizme, suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 200 μg folio rūgšties, tačiau nėščiosioms folio rūgšties reikia daug daugiau. Atlikti tyrimai rodo, kad nuo ketvirtadalio iki pusės nėščiųjų folio rūgšties trūksta, todėl vaisingo amžiaus moterims, galvojančioms apie būsimojo kūdikio sveikatą, dar prieš pastojant rekomenduojama pradėti papildomai vartoti mažiausiai po 400 μg folio rūgšties per parą ir tokį kiekį vartoti bent jau pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Turint omenyje, kad kūdikio žindymo metu folio rūgšties poreikis taip pat būna padidėjęs, vertėtų folio rūgšties papildomai vartoti tol, kol kūdikis maitinamas krūtimi.

Faktai apie vitaminą D

• Vitaminas D (cholekalciferolis, vit D₃) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas žmogaus odoje, epidermio gilesniuosiuose sluoksniuose, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams. Vitamino D gaunama ir iš augalinės bei gyvulinės kilmės maisto produktų, tačiau natūraliuose produktuose jo kiekiai nėra dideli.
• Vitaminas D dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų ir atlieka daug funkcijų, iš kurių viena svarbiausių yra palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją organizme. Ši pusiausvyra svarbi ir ląstelėse vykstantiems procesams, ir kaulų mineralizavimui, ir nervų bei raumenų funkcijai. Nustatyta, kad vitaminas D pagerina kalcio bei fosforo įsisavinimą plonosiose žarnose ir padeda palaikyti reikiamą kalcio kiekį kraujyje.

·         Vitaminas D padeda palaikyti normalią kaulų bei dantų būklę. Yra žinoma, kad tam tikras vitamino D kiekis būtinas efektyviai kalcio absorbcijai ir normalių kalcio ir fosforo koncentracijų palaikymui, kas savo ruožtu būtina normaliam kaulų bei dantų mineralizavimui užtikrinti. Jei organizme nėra vitamino D, pasisavinama tik apie 15 proc. kalcio ir apie 60 proc. fosforo.

·         Vitaminas D reikalingas, kad vaikų kaulai normaliai augtų ir vystytųsi, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi procese. Išnešioto naujagimio vitamino D atsargos pasibaigia maždaug po 8 savaičių, o dvynukų ar trynukų bei neišnešiotų kūdikių organizmas vitamino D sukaupia dar mažiau. Pastebėta, kad dirbtinai maitinami kūdikiai rachitu serga dažniau nei natūraliai motinos pienu maitinami, nes pastarieji šiek tiek vitamino D gauna su mamos pienu. Motinos piene vitamino D kiekis yra nevienodas, jo pagausėja vasarą arba mamai daugiau gaunant šio vitamino su maistu. Kad motinos piene vitamino D netrūktų, rekomenduojama pradėti papildomai vartoti šį vitaminą iš anksto, iki kūdikio gimimo likus mažiausiai trims mėnesiams.

• Yra žinoma, kad vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją. Organizme trūkstant vitamino D, silpsta raumenys, o esant sunkiam vitamino D nepakankamumui pasireiškia raumenų silpnumas, difuziniai raumenų skausmai ir eisenos pakitimai.

·         Nustatyta, kad vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese. Šis vitaminas svarbus reguliuojant ląstelių proliferaciją (augimą) ir diferenciaciją (specializaciją) daugelyje audinių, tiek sveikose, tiek patologinėse ląstelėse, sulėtindamas jų vystymosi ciklą.

• Vitaminas D turi reikšmės ir imuninei sistemai. Vitamino D receptorius turi daugelis imuninių ląstelių. Šis vitaminas dalyvauja užtikrinant normalų imuninės sistemos funkcionavimą ir priešuždegiminį atsaką.

Vitamino D vartojimo rekomendacijos

Teigiama, kad šio vitamino nepakanka daugiau kaip 70 % mūsų platumos gyventojų. Daugelyje Europos šalių, kuriose saulėtų dienų ne taip jau daug, (taip pat ir Lietuvoje) vitamino D sintezė organizme negali būti pakankama, todėl daugiau jo reikėtų gauti su maistu. Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių amžiaus grupių gyventojai suvartoja nepakankamai vitamino D. Pavyzdžiui, 2007 metų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo duomenimis, lietuvės moterys vidutiniškai suvartoja tik apie 3,9 μg vitamino D. Pagal mokslininkų ir gydytojų paskutiniu metu siūlomas vitamino D vartojimo normas Centrinės Europos gyventojams, suaugusiems žmonėms reikėtų suvartoti 800 – 2000 TV (20 – 50 μg) vitamino D per parą, priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje, o nėščioms moterims rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 1500 – 2000 TV (37,5 – 50 μg). Be abejo, piktnaudžiauti šiuo vitaminu nereikėtų, nes smarkus ir ilgalaikis vitamino D perdozavimas yra pavojingas. Didžiausias nustatytas Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertų vitamino D kiekis, kurį nėščioms moterims saugu vartoti kasdien, yra 4000 TV (100 μg) per parą.

Literatūra:

1.      European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Scientific Opinion on the substantiation of a health claim related to increasing maternal folate status by supplemental folate intake and reduced risk of neural tube defects pursuant to Article 14 of Regulation (EC) No 1924/2006. EFSA Journal 2013;11(7):3328.

2.      European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Scientific Opinion on the substantiation of health claims related to folate and blood formation (ID 79), homocysteine metabolism (ID 80), energy-yielding metabolism (ID 90), function of the immune system (ID 91), function of blood vessels (ID 94, 175, 192), cell division (ID 193), and maternal tissue growth during pregnancy (ID 2882) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006. EFSA Journal 2009; 7(9):1213.

3.      European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Scientific Opinion on the substantiation of health claims related to folate and contribution to normal psychological functions (ID 81, 85, 86, 88), maintenance of normal vision (ID 83, 87), reduction of tiredness and fatigue (ID 84), cell division (ID 195, 2881) and contribution to normal amino acid synthesis (ID 195, 2881) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006. EFSA Journal 2010;8(10):1760.

4.      EFSA NDA Panel (EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies), 2014. Scientific opinion on Dietary Reference Values for folate. EFSA Journal 2014;12(11):3893.

5.      Homocysteine Studies Collaboration. Homocysteine and risk of ischemic heart disease and stroke: a meta-analysis. JAMA. 2002 Oct 23-30;288(16):2015-22.

6.      Gilbody S, Lightfoot T, Sheldon T. Is low folate a risk factor for depression? A meta-analysis and exploration of heterogeneity. J Epidemiol Community Health 2007;61:631–637.

7.      Yang HT, Lee M, Hong KS, Ovbiagele B and Saver JL, Efficacy of folic acid supplementation in cardiovascular disease prevention: an updated meta-analysis of randomized controlled trials. European Journal of Internal Medicine, 2012; 23(8), 745-754.

8.      COI and FSA. Health and Lifestyle in Pregnancy. Folic Acid. Qualitative Research. Final Report, 2007. COI Ref: 276285 (Define ref: 1567).

9.      National Center on Birth Defects and Developmental Disabilities. Neural Tube Defects (Annual Report), 2012. US Centers for Disease Control and Prevention.

10.  Walker JG, Batterham PJ, Mackinnon AJ, Jorm AF, Hickie I, Fenech M, et al. Oral folic acid and vitamin B-12 supplementation to prevent cognitive decline in community-dwelling older adults with depressive symptoms--the Beyond Ageing Project: a randomized controlled trial. Am J Clin Nutr. 2012; 95(1): 194-203.

11.  Scholl TO, Johnson WG Folic acid: influence on the outcome of pregnancy. Am J Clin Nutr. 2000; 71(5 Suppl): 1295S-1303S.

12.  Barzda A. et al. Suaugusių Lietuvos žmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika 2009; 15(1):53-58.

13.  Holick MF. Vitamin D Deficiency. The New England Journal of Medicine. 2007; 357:266-81.

14.  Pludowski P. et al. Practical guidelines for the supplementation of vitamin D and treatment of deficits in Central Europe. Endocrinologia Polska 2013; 64(4):319-327.

15.  Kull Jr M, Kallikorm R, Tamm A, Lember M. Seasonal variance of 25-(OH) vitamin D in the general population of Estonia, a Northern European country.

16.  Hollis BW, Wagner CL. Vitamin D requirements during lactation: high-dose maternal supplementation as therapy to prevent hypovitaminosis D for both the mother and the nursing infant. Am J Clin Nutr 2004;80:Suppl 6:1752S-1758S.

17.  European Food Safety Authority (EFSA) Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA) (2010). “Scientific opinion on the substantiation of health claims related to vitamin D and normal function of the immune system and inflammatory response (ID 154, 159), maintenance of normal muscle function (ID 155) and maintenance of normal cardiovascular function (ID 159) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2010; 8(2):1468.

18.  European Food Safety Authority (EFSA) Scientific opinion of the Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). “Scientific Opinion on the substantiation of health claims related to vitamin D and maintenance of bone and teeth (ID 150, 151, 158), absorption and utilisation of calcium and phosphorus and maintenance of normal blood calcium concentrations (ID 152, 157), cell division (ID 153), and thyroid function (ID 156) pursuant to Article 13(1) of Regulation (EC) No 1924/2006”. EFSA Journal 2009; 7(9):1227.

19.  EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA); Scientific Opinion on the Tolerable Upper Intake Level of vitamin D. EFSA Journal 2012;10(7):2813.