FOOD ID, maisto netolerancijos ir alergijos tyrimas
Sužinok, kaip tavo kūnas reaguoja į maistas. Testas įvertina maisto netoleravimą į 200 maisto produktus (IgG) ir maisto alergiją į 30 maisto produktų (IgE) viename teste.
Maisto netoleravimas – tai nenormali organizmo reakcija suvalgytam maisto produktui ar maisto priedui. Manoma, kad 5-20% žmonijos populiacijos susiduria su jautrumu maistui (netoleruoja tam tikrų produktų), tačiau tikslus paplitimas vis dar tiksliai nenustatytas. Maisto netoleravimas, siejamas su IgG klasių antikūnais, manoma, yra dėl padidėjusio žarnyno pralaidumo. Esant padidėjusiam žarnyno pralaidumu, pilnai nesuvirškinto maisto produkto medžiagos (baltymai), patenka į kraujo cirkuliaciją ir tokių baltymų kaupimasis gali sukelti imuninę reakciją, kurios metu susidaro IgG antikūnai ir jungiasi su maisto baltymais sudarydami antikūnų-antigenų kompleksus. Antikūnų – antigenų kompleksai gali sukelti uždegimą, dėl kurio juntami įvairūs simptomai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto netoleravimo ir maisto alergijų tyrimai nėra tokie patys. Maisto netoleravimo tyrimų iš kraujo metu yra nustatomi IgG antikūnai, o alergijų tyrimų metu - specifiniai IgE antikūnai, atsakingi už greito tipo alergines reakcijas (tokias reakcijas, kuomet suvartojus maisto produktų, simptomai gali atsirasti kelių minučių - poros valandų bėgyje, o dažniausi simptomai, siejami su maisto alergijomis gali būti pykinimas, vėmimas, burnos, gerklų, lūpų, liežuvio perštėjimai bei patinimai, kartais gali būti viso kūno staigus bėrimas, kraujo spaudimo sumažėjimas ar net anafilaksinis šokas. Jei maisto netoleravimo rezultatai rodo, kad netoleruojate vienus ar kitus maisto produktus, tai dar nereiškia, kad esate jiems ir alergiši - ir atvirkščiai.
Maisto netoleravimas gali sukelti tokius simptomus bei būkles kaip bėrimai, dilgėlinė, virškinamojo trakto sutrikimus ( pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą, viduriavimą), nuolatinis nuovargį, migreną, plaukų slinkimą. Simptomai paprastai pasireiškia ne iš karto, ir gali prasidėti praėjus 24–72 valandoms po valgio, todėl sunku nustatyti tikslų ryšį tarp simptomo ir konkretaus maisto.
Į maisto netoleravimą panašūs simptomai gali būti ne tik dėl netoleravimo maisto produktų baltymams, kuomet susidro imunoglobulinai IgG, bet ir dėl kitų priežasčių:
● Jautrumo salicilatams, biogeniniams aminams (pavyzdžiui histaminui).
● Jautrumo sulfitams (aptinkami, pavyzdžiui, vyne)
● Jautrumo natrio glutamatui
● Jautrumo maisto dažikliams ir konservantams (pavyzdžiui, tartrazinui)
● Jautrumo dirbtiniams saldikliams (pavyzdžiui, aspartamams)
● Esant enzimopatijoms (kuomet yra nepakankamas kiekis tam tikrų fermentų, ar jų funkcija nėra pilnavertiška).
Kaip atlikti tyrimą:
1. Kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu po šilto vandens srove (2-3
min.).
2. Sušildykite rankas, trindami viena į kitą (30 s.)
3. Kelis kartus nuvalykite piršto pagalvėlę dezinfekcine, alkoholine
servėtėle. Laikykite ranką žemiau širdies. Prispauskite lancetą prie
piršto pagalvėlės ir nuspauskite mygtuką, kol pasigirs spragtelėjimas
4. Masažuokite pradurtą pirštą stumiamaisiais judesiais link dūrio vietos
to, kol susiformuos pirmasis kraujo lašas. Nuvalykite pirmą lašą sausa
sterilia servetėle.
5. Pridėkite kempinėles paeiliui prie kraujo lašo ant piršto, palaukite, kol
kempinėlės nusidažys raudonai, palaikykite dar 2 sekundes ir
patraukite. Galima kempinėle liesti kraujo lašą tol, kol kempinėlė
visiškai paraudonuos.
6. Prisipildžiusias kempinėles su kasete padėkite šalia, nuvalykite pirštą
sterilia servetėle ir užklijuokite pleistrą.
7. Uždarykite kasetę.
8. Įdėkite kasetę į aliuminį maišelį su sausikliu, sandariai uždarykite ir
įdėkite maišelį į siuntimo voką.
FOOD ID, maisto netolerancijos ir alergijos tyrimas
Sužinok, kaip tavo kūnas reaguoja į maistas. Testas įvertina maisto netoleravimą į 200 maisto produktus (IgG) ir maisto alergiją į 30 maisto produktų (IgE) viename teste.
Maisto netoleravimas – tai nenormali organizmo reakcija suvalgytam maisto produktui ar maisto priedui. Manoma, kad 5-20% žmonijos populiacijos susiduria su jautrumu maistui (netoleruoja tam tikrų produktų), tačiau tikslus paplitimas vis dar tiksliai nenustatytas. Maisto netoleravimas, siejamas su IgG klasių antikūnais, manoma, yra dėl padidėjusio žarnyno pralaidumo. Esant padidėjusiam žarnyno pralaidumu, pilnai nesuvirškinto maisto produkto medžiagos (baltymai), patenka į kraujo cirkuliaciją ir tokių baltymų kaupimasis gali sukelti imuninę reakciją, kurios metu susidaro IgG antikūnai ir jungiasi su maisto baltymais sudarydami antikūnų-antigenų kompleksus. Antikūnų – antigenų kompleksai gali sukelti uždegimą, dėl kurio juntami įvairūs simptomai.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad maisto netoleravimo ir maisto alergijų tyrimai nėra tokie patys. Maisto netoleravimo tyrimų iš kraujo metu yra nustatomi IgG antikūnai, o alergijų tyrimų metu - specifiniai IgE antikūnai, atsakingi už greito tipo alergines reakcijas (tokias reakcijas, kuomet suvartojus maisto produktų, simptomai gali atsirasti kelių minučių - poros valandų bėgyje, o dažniausi simptomai, siejami su maisto alergijomis gali būti pykinimas, vėmimas, burnos, gerklų, lūpų, liežuvio perštėjimai bei patinimai, kartais gali būti viso kūno staigus bėrimas, kraujo spaudimo sumažėjimas ar net anafilaksinis šokas. Jei maisto netoleravimo rezultatai rodo, kad netoleruojate vienus ar kitus maisto produktus, tai dar nereiškia, kad esate jiems ir alergiši - ir atvirkščiai.
Maisto netoleravimas gali sukelti tokius simptomus bei būkles kaip bėrimai, dilgėlinė, virškinamojo trakto sutrikimus ( pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą, viduriavimą), nuolatinis nuovargį, migreną, plaukų slinkimą. Simptomai paprastai pasireiškia ne iš karto, ir gali prasidėti praėjus 24–72 valandoms po valgio, todėl sunku nustatyti tikslų ryšį tarp simptomo ir konkretaus maisto.
Į maisto netoleravimą panašūs simptomai gali būti ne tik dėl netoleravimo maisto produktų baltymams, kuomet susidro imunoglobulinai IgG, bet ir dėl kitų priežasčių:
● Jautrumo salicilatams, biogeniniams aminams (pavyzdžiui histaminui).
● Jautrumo sulfitams (aptinkami, pavyzdžiui, vyne)
● Jautrumo natrio glutamatui
● Jautrumo maisto dažikliams ir konservantams (pavyzdžiui, tartrazinui)
● Jautrumo dirbtiniams saldikliams (pavyzdžiui, aspartamams)
● Esant enzimopatijoms (kuomet yra nepakankamas kiekis tam tikrų fermentų, ar jų funkcija nėra pilnavertiška).
Kaip atlikti tyrimą:
1. Kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu po šilto vandens srove (2-3
min.).
2. Sušildykite rankas, trindami viena į kitą (30 s.)
3. Kelis kartus nuvalykite piršto pagalvėlę dezinfekcine, alkoholine
servėtėle. Laikykite ranką žemiau širdies. Prispauskite lancetą prie
piršto pagalvėlės ir nuspauskite mygtuką, kol pasigirs spragtelėjimas
4. Masažuokite pradurtą pirštą stumiamaisiais judesiais link dūrio vietos
to, kol susiformuos pirmasis kraujo lašas. Nuvalykite pirmą lašą sausa
sterilia servetėle.
5. Pridėkite kempinėles paeiliui prie kraujo lašo ant piršto, palaukite, kol
kempinėlės nusidažys raudonai, palaikykite dar 2 sekundes ir
patraukite. Galima kempinėle liesti kraujo lašą tol, kol kempinėlė
visiškai paraudonuos.
6. Prisipildžiusias kempinėles su kasete padėkite šalia, nuvalykite pirštą
sterilia servetėle ir užklijuokite pleistrą.
7. Uždarykite kasetę.
8. Įdėkite kasetę į aliuminį maišelį su sausikliu, sandariai uždarykite ir
įdėkite maišelį į siuntimo voką.